Kokie simptomai turėtų priversti sunerimti, kaip šis sindromas diagnozuojamas bei gydomas pasakoja medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, rašoma pranešime spaudai.
– Kokie simptomai įspėja apie patologinį nuovargį?
– Nuovargio simptomai priklauso nuo to, kokia sistema yra labiau pažeista, tačiau dažniausiai pastebimi šie:
Patologinis nuovargis: be aiškios priežasties fizinis arba protinis nuovargis, kai nebetoleruojamas įprastas krūvis, nėra aktyvumo, nėra jėgų atlikti kasdienius darbus ir nėra pagerėjimo po poilsio.
Krūvio netoleravimas ir nusilpimas: po įprasto krūvio jaučiamas stiprus nusilpimas, atsigavimas trunka ilgiau nei 24 valandos.
Miego problemos: mieguistumas dieną ir nemiga naktį, nėra poilsio po miego, sutrikęs dienos/ nakties režimas.
Skausmas: dažniausiai sunkiai apibūdinamas, migruojantis skausmas, tačiau gali būti ir nuolatiniai skausmingumo taškai. Būdingi raumenų, sąnarių, sausgyslių skausmai, naujai atsiradęs arba pakitęs galvos skausmas.
Neurologinės ir pažinimo funkcijos: dėmesio stoka, išsiblaškymas, užmaršumas, žodžių painiojimas, užmiršimas, jautrumas šviesai, sumišimas, nesiorientavimas aplinkoje, triukšmo netoleravimas, galvos svaigimas, raumenų nusilpimas. Lėtinio nuovargio diagnozei būtini bent du iš šių simptomų.
Autonominės nervų sistemos sutrikimai: prakaitavimas, ortostatinė hipotenzija: galvos svaigimas ir silpnumas keičiant pozą, širdies permušimai, pasunkėjęs kvėpavimas (sunk atsikvėpti, įkvėpti pilnais plaučiais), žiovulys, dažnas šlapinimasis.
Neurohumoraliniai (neurų sistemos ir hormonų) simptomai: žema temperatūra, šaltos galūnės, prakaitavimas, šalčio ar karščio netoleravimas, neatsparumas stresui, apetito pokyčiai.
Imuniniai: simptomai panašūs į peršalimo – tai gerklės perštėjimas ir skausmas, limfmazgių padidėjimas, naujai atsiradęs jautrumas medikamentams, kvapams, maistui.
Dažniau pasitaiko, kad simptomai varginantys, bet trunka trumpiau, yra aiškus dirgiklis/ provokacinis faktorius – povirusinis, streso ar sezono sukeltas nuovargis ir pan. Tokia būklė nėra labai sunki ir simptomus galima nuslopinti greičiau bei paprasčiau.
Jeigu simptomai susiję su sezonų kaita – tai greičiausiai sezoninis (pavasarinis) nuovargio sindromas. Jeigu jie atsirado po sunkios ligos (pavyzdžiui, gripo) – povirusinio nuovargio sindromas.
Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius (gali būti su laikinais pagerėjimais), nėra kitos aiškios simptomų priežasties ir yra bent keturi iš aštuonių aukščiau išvardintų punktų – galima įtarti lėtinio nuovargio sindromą.
Simptomų stiprumas gali keistis dienos ar kelių dienų bėgyje, o savijauta būti „banguojanti“ – pagerėjimai ir pablogėjimai keičia vienas kitą, po didesnio krūvio ar nusilpimo simptomai paūmėja.
Paūmėjimas dažniausiai pajaučiamas staiga, bet gali atsirasti ir palaipsniui.
– Kaip patvirtinama lėtinio nuovargio sindromo diagnozė?
– Sprendžiant dėl bet kokios kilmės nuovargio reikia atmesti daug ligų ir būklių, kurių simptomai yra panašūs arba net tokie patys: pavyzdžiui, mažakraujystė sukelia daugelį panašių simptomų, kaip ir lėtinis nuovargis.
Prieš pradedami gydymą reikėtų atmesti, arba diagnozuoti tokias ligas kaip:
- Geležies stoka ir mažakraujystė;
- Autoimuninės ligos: artritai, vilkligė;
- Širdies ligos, sukeliančios širdies nepakankamumą;
- Endokrininės ligos: cukraligė, skydliaukės funkcijos sutrikimus, menopauzė ir andropauzė;
- Infekcinės ligos: tuberkuliozė, ŽIV, atipinės infekcijos (laimo liga, chlamidijų ir mikoplazmų infekcija), lėtinės virusinės ligos (hepatitai, EBV, CMV);
- Onkologiniai susirgimai;
- Neurologiniai sisteminiai susirgimai(raumenų distrofijos, demielinizuojančios ligos, Parkinsono liga);
- Depresija ir piktnaudžiavimas svaigalais;
- Lėtinė plaučių ligos;
- Miego sutrikimai ir miego apnėja.
Jeigu kažkuri ar kelios iš išvardintų ligų (pavyzdžiui, cukraligė arba pirminė arterinė hipertenzija) diagnozuotos, bet pilnai koreguotos – galima įtarti nuovargio sindromą.
Todėl nėra vienodo testo arba tyrimų sąrašo, tinkančio kiekvienam, o įtraukus visus galimus tyrimus, toks planas būtų labai platus ir brangus. Todėl nuovargio simptomo diagnostikos planas dažniausiai sudaromas individualiai, atsižvelgiant į amžių, lytį, nusiskundimus ir ligos istoriją.
Dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, uždegimo rodiklių (nusėdimo greitį ir c-reaktyvų baltymą), skydliaukės veiklos tyrimus, jaunoms moterims ir vegetarams – geležies atsargų (feritino) tyrimą, vyrams virš 40 metų amžiaus ar turintiems viršsvorį – tostesterono tyrimą. Kiti tyrimai pagal individualų poreikį dažniausiai skiriami konsultacijos metu.
– Koks gydymas skiriamas ir kiek laiko jis trunka?
– Gydymas kaip ir diagnostika nėra paprastas ir greitas. Visų pirma koreguojami provokuojantys veiksniai ir būklės, pradedama laikytis režimo, sukoreguojamas miegas, parenkamas tinkamas krūvis ir jo apimtys, skatinamas fizinis aktyvumas.
Gretutinių būklių korekcijai ir aktyvumui didinti gali būti skiriamas medikamentinis gydymas:
Geležies stokos korekcija, dažna jaunoms moterims (30-50 proc. visų besikreipiančių diagnozuojama geležies stoka be mažakraujystės). Skiriami geriami geležies preparatai, jeigu jie netoleruojami – geležies preparatų infuzija (lašelinė).
Vitamino D stokos korekcija (esant klinikiniams nuovargio simptomams renkamasi pradinė didelės koncentracijos vitamino D3 dozė su vėlesniu palaikymu normos ribose).
Miego korekcija – esant miego režimo sutrikimams – miego higiena, jei tai nepadeda, skiriami melatonino preparatai. Jeigu nemigos priežastis yra stresas, nerimas – trumpam gali būti paskirti preparatai, skirti užmigimo arba užmigimo ir prabudimų prevencijai, taip vadinami Z medikamentai.
Aktyvumui didinti, be nereikalingos nervų sistemos stimuliacijos dažniausiai skiriami metabolizmą ir mitochondrijų aktyvūmą veikiantys preparatai.
Alfa lipoinė rūgštis – stiprus antioksidantas, turintis labai gerą poveikį neuropatiniam ir fibromialginiam skausmui, pagerinantis nervų lastelių mitochondrijų darbą ir mažinantis laisvųjų radikalų kiekį. Skiriamas tik intraveninės infuzijos (lašinės) pavidalu, kursas nuo 5 iki 10 kartų.
B vitaminų grupės preparatai: vitaminas B12 būtinas esant žarnyno sutrikimams ir nevalgantiems mėsos, B1 (tiaminas) reguliuoja gliukozės patekimą į ląstelę, taigi, pagerina energijos gamybą. Benfotiamino pavidalu gali būti skiriamas kaip ir injekcijoms, taip ir tablečių pavidalu. Kursas – 10-30 dienų.
Kofermentas Q10 – atsakingas už energijos ląstelėse gamybą ir saugojimą, mažėja streso, ligos metu, mažėja su amžiumi. Kursas – nuo 30 dienų.
Vis dėlto pagrindinis gydymas nėra medikamentinis. Medikamentai reikalingi pasiekti tam tikro aktyvumo lygį, kad būtų galima grįžti prie socialinio gyvenimo, sumažinti simptomus bei pradėti fizioterapiją.
Pagrindinis gydymo principas – išlikti krūvio komforto zonoje ( krūvio „lange“), dirbti, mokytis, sportuoti ar užsiimti kita veikta tiek, kad nepavargtumėme ir neatsirastų persitempimo simptomų, kitaip tariant, neišeitumėme už „lango“ ribų.
Tačiau vien ilsėtis ir riboti krūvį neužtenka – būtina skatinti ir grūdinti organizmą bei jo sistemas atlaikyti krūvį ir stresą. Labai svarbus taisyklingas raumenų darbas, siekiant nukrauti pertemptus, netaisyklingai naudojamus raumenis (dėl netaisyklingos laikysenos, ilgalaikės statinės pozos darbe (pasilenkus prie kompiuterio), bei atstatyti simetrišką raumenų darbą. Tai leidžia sumažinti skausmą ir praplatinti „lango“ ribas. Rekomenduojamas besikartojantis fizinis aktyvumas, idealu – tuo pačiu paros metu, atvirame ore ir saulės šviesoje. Tai puikus serotonino (laimės ir aktyvumo hormono) sintezės būdas, pagerinantis darbingumą ir pažintines funkcijas. O iš serotonino vakare pasigaminantis melatoninas – užtikrina geresnį miegą.
Siekiant padidinti krūvio „langą“ labai veiksmingos ir fizioterapinės procedūros (elektros stimuliacija, šviesos terapija, vandens procedūros).
Todėl, atlikus lėtinio nuovargio simptomų korekciją, pacientas dažnai rekomenduojama fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija, kurios metu suderinamas pagrindinis gydymo elementas – saugus aktyvumas.