Protarpinis badavimas yra svorio metimo ir sveikatinimosi metodas, kurio metu nevalgoma mažiausiai 12, 14 ar 16, net 18-20 valandų. Taip pat badauti galima apribojant maistą keletai dienų per savaitę, o likusias maitintis įprastai.
Kalorijų ribojimo metu suaktyvėja imuninės sistemos veikla, organizmo riebalų oksidacijos metu išsiskiria tam tikras ketonų, organizmą „rūgštinančių” dalelių, kiekis. Smegenys, susidūrusios su gliukozės trūkumu, pradeda naudoti ketonus ir tai paskatina neurogenezę – galvos smegenų ląstelių atsinaujinimą.
„Tyrimų duomenimis, kalorijų apribojimas gali padėti išvengti ar sergant sergant neurologinėmis ligomis, kaip epilepsija, Alzheimeris, pagerinti kognityvines funkcijas”, – pasakojo sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas bei Lietuvos sporto universiteto lektorius A. Sujeta.
Apribojus kalorijų kiekį, per pirmąsias 2-3 dienas, galima numesti apie 1,5 kilogramo, tačiau tai yra ne „sudegę” riebalai, o dažniausiai didžiąja dalimi prarastas vanduo ir glikogenas, medžiaga, kuri kaupiasi kepenyse ir raumenyse. Badavimo metu jis yra sunaudojamas energijai palaikyti pirmiausia, taip svoris sumažėja, vėliau intensyviau skaidomi dega ir riebalai.
Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas A. Sujeta sako, kad per kelias dienas galima nesunkiai atsikratyti 1,5 kilogramo, o vėliau stabiliai mesti papildomą svorį – jums tereikia atsisakyti pusryčių arba vakarienės. Greitai populiarėjantis periodiškas kalorijų apribojimas yra naudingas ne tik norintiems atsikratyti riebalų, bet ir sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurių atsiradimo rizika siejama su nutukimu.
Be to, protarpinio badavimo strategijų poveikis protiniam bei fiziniam darbingumui yra labai įvairus. Atlikus visai naują tyrimą paaiškėjo, kad taikant 10:14 modelį galima ne tik sulieknėti, bet ir prailginti gyvenimą.
Pavyzdžiui, 6:1, 6:2 dietos modeliai (nevalgoma 1 arba dvi dienas per savaitę), arba 8:16, 10:14, 12:12, kai per parą nevalgoma nuo 16 iki 12 valandų, per ilgesnį laikotarpį gali sukelti visiškai kitokią adaptaciją ir poveikį sveikatai.
Visiškai naujas tyrimas, kurio metu 30 dienų buvo taikytas 10:14 modelis (nevalgoma 14 valandų per parą), parodė kelis svarbius mechanizmus, prailginančius žmonių gyvenimą: badavimo strategija stimuliuoja serumo proteomus, apsaugančius nuo vėžio; veikia organizmo baltymus, apsaugančius nuo nutukimo, diabeto ir metabolinio sindromo; stimuliuoja pagrindinius DNR atstatymo ir imuninės sistemos baltymus; stimuliuoja organizmo baltymus, apsaugančius nuo Alzheimerio ligos ir kitų neuropsichiatrinių sutrikimų. Padidėja jautrumas insulinui.
Atsisakyti pusryčių ar vakarienės, visi, galvojantys apie protarpinio badavimo dietą, turėtų nuspręsti patys, atsižvelgdami į savo gyvenimo ritmą, pomėgius. Jeigu turite tradiciją vakarienę valgyti su šeima - to atsisakyti gali būti labai sunku. Anot mitybos specialisto, pusryčių atsisakymas „sutaupo nervų”.
Laikantis protarpinio badavimo dietos, labai svarbu per du ar tris valgymus gauti kuo daugiau maistinių medžiagų: vitaminų, mineralų, riebalų rūgščių – omega-3, riebiųjų rūgščių – omega-6, sočiųjų riebalų ir svarbiausia – baltymų. Pilnavertė mityba padės geriau jaustis, neišsekinsite organizmo, nesutrikdysite imuniteto veiklos.
Persistengti ir ilgai badauti nereikėtų, nes galite pakenkti savo organizmui – sutrikdyti medžiagų apykaitą, pasikeitus leptino, grelino ir kitų alkio jausmą slopinančių ir skatinančių hormonų lygiui bei jautrumui jiems.
„Prieš laikantis dietos, geriausia pasikonsultuoti su mitybos specialistu, kuris išmano protarpinio badavimo niuansus, ypatingai aktyviems, sportuojantiems žmonėms. Bet kokiu atveju, kartas nuo karto apriboti kalorijas yra sveika, nebent jūsų kūno masės indeksas yra mažas, tokiu atveju kyla sutrikusios širdies veiklos ar žemo spaudimo grėsmė. Taip pat dietos taikyti savarankiškai nereikėtų, jei sergate lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu”, – perspėjo Lietuvos sporto universiteto lektorius.