Kaip sako profesorius, tyrimai rodo, jog prieš 50 tūkstančių metų žmonių, kurie sulaukia 20 metų, būdavo tik 25 proc. iš visų tuo metu gimusiųjų. Dabartiniu metu siekiame, kad 50 metų sulauktų beveik 100 proc. žmonių, o idealiu variantu visi pasaulio žmonės turėtų sulaukti 50-ies. Dėl medicinos pažangos ir gyvenimo stiliaus žmonių gyvenimas pailgėjo.
„Šiais laikais madinga kalbėti apie sėkmingą senėjimą. Šiam procesui atvirkštinis variantas yra pagreitintas senėjimas – dėl prastos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, didžiulio streso, įvairių ligų poveikio“, – kalbėjo prof. A. Skurvydas.
Sveiko senėjimo strategijos pagal mokslininkus
Pasak profesoriaus, rekomenduojami trys psichologiniai veiksniai, kurie užtikrina žmonių psichinę sveikatą bei gyvenimo kokybę ir trukmę.
Tai yra: sveika mityba – daržovės, vaisiai, jūros gėrybės, mažai cukraus, greitų angliavandenių, taip pat pilnavertis miegas ir fiziniai pratimai.
Anglų mokslininkai rekomenduoja 5 strategijas, norint ilgai ir kokybiškai gyventi:
- būk aktyvus;
- būk žingeidus, smalsus;
- nuolatos mokykis;
- būk geranoriškas, empatiškas;
- bendrauk.
„Padėti išlaikyti sveikas smegenis senėjimo metu pagal mokslininkus turėtų fiziniai pratimai, nes jie skatina smegenų atsinaujinimą; mąstymo stimulas, kažko naujo išmokimas; protingas kalorijų vartojimas ir sveika mityba“, – pasakojo LSU dėstytojas.
Visa tai ne tik kovoja prieš neurodegeneracines ligas, bet ir prieš širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą. Taip pat smegenims svarbu ir kognityvinis stimuliavimas, tai reiškia, pasaulio tyrinėjimas akimis. Negalima pamiršti ir kaip įmanoma labiau stengtis mažinti stresą.
„Pasaulyje išskirti 5 regionai: Japonijoje Okinava, Graikijoje Ikarija, Italijoje Sardinija, Kosta Rikoje Nicoja, Loma Linda Kalifornijoje. Šiuose regionuose gyvena daugiausiai šimtamečių. Labiausiai išnagrinėtas japonų gyvenimo stilius“, – sakė prof. A. Skurvydas.
Profesoriaus teigimu, tyrimai rodo, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Amerikoje yra žymiai didesnis nei Japonijoje, o pats mažiausias Okinavos saloje.
„Buvo nagrinėta, kiek kalorijų su maistu šios salos gyventojai gauna ir kiek išnaudoja. 1949 metais Okinavijos salos gyventojai vidutiniškai suvartodavo apie 1785 kalorijas. Lyginant su amerikiečiais, skaičiai skiriasi labai smarkiai – amerikiečiai suvartojo daug daugiau, o išeikvojo mažiau. Todėl tai įrodo, kad protingas kalorijų kiekis didina ilgaamžiškumą“, – pasakojo LSU dėstytojas.
Profesorius pateikė šimtamečių patarimus, kurie buvo surašyti tyrime:
1. Bendravimas su žmonėmis ir su ištikimais draugais. Okinavijos gyventojai sako, kad reikia turėti ne mažiau nei 4 ištikimus draugus. Mokslininkai tai įvardija kaip labai gerą priemonę kovojant prieš stresą ir bendraujant su žmonėmis.
2. Spontaniškas kasdieniškas fizinis aktyvumas. Per savaitę reikia ne mažiau nei 300 minučių fizinio aktyvumo. Tačiau tai turi būti ne šiaip lėtas pasivaikščiojimas, bet spartus, ar sunkesnis darbas – kaip sode ar darže.
3. Istorijų pasakojimas. Proto treniravimas – tai mokslininkai įvardija kaip kognityvinį stimulą, galvos smegenų atnaujinimą.
4. Pabuvimas su savimi – kasdien po 5-10 minučių. Tai gali būti tarsi savotiška meditacija, nusiraminimas.
5. Valgymas iš mažų dubenėlių. Didelė lėkštė stimulas prisidėti daugiau maisto.
6. Savaitgalio žygis gamtoje apie 3-4 valandas. Net jei oras negražus – tai grūdina mūsų kūną.
7. Kitos dienos laukimas. Šimtamečiai įvardijo, kad visi laukia ateinančios dienos, tai reiškia, kad ilgaamžiškumą lemia ir optimizmas.
Taip pat profesorius pamini ir dar vieną svarbų aspektą – genetika ilgaamžiškumui irgi labai svarbi.