Knygoje „Geros savijautos biblija“, kurią į lietuvių kalbą išvertė ir išleido leidykla „Tyto Alba“, daktaras M. Ali, kurį šeimos gydytoju jį pasirinko žymūs žmonės – Jo Karališkoji Aukštybė Velso princas, Sylvesteris Stalone, Morganas Freemanas, lordas Andrew Lloydas Weberis, Kate Moss, teigia, kad prasidėjus ligai organizmas pats moka gyti, jei tik jam šiek tiek padedama, ir medicininės intervencijos dažniausiai nė neprireikia.
Jei norite mažiau suvalgyti, susitvarkykite dantis
Pasak mediko, virškinimas prasideda nuo pat pirmojo maisto kąsnio. Svarbu suvokti, kad turėdami dantų ir dantenų bėdų, turėsite ir virškinimo problemų. Blogai prižiūrimi dantys tampa toksinų šaltiniu ir nuolatine apkrova kepenims. Dar svarbesnis – kramtymo procesas. Gerai kramtant mažiau suvalgoma ir taip sumažinama skrandžio apkrova.
„Pradinis angliavandenių virškinimas vyksta burnoje, gaminami cukrūs (sudėtiniai angliavandeniai). Jie siunčia signalą smegenims, pranešdami, kad numalšinote alkį, todėl anksčiau pasijuntate sotūs. Jei paskubomis suryjate maistą, tada ne tik užvilkinate sotumą, bet ir suverčiate nekramtytą maistą į skrandį. Jei praryjate nesukramtyto ar neapdoroto maisto, pavyzdžiui, riešutų, plutų ar kokių nors sėklų, verčiate skrandį patį tą maistą smulkinti iki tyrės, antraip tolesnis virškinimas dvylikapirštėje žarnoje būtų neįmanomas“, - įspėja šeimos gydytojas.
Virškinimo proceso metu skrandyje gamina rūgštis, kol maistas susmulkinamas iki reikiamos konsistencijos. Kuo ilgiau užtrunkama jį smulkinant, tuo daugiau rūgšties pagamina. Be to, greitai valgant prisiryjama oro, o jis irgi trukdo virškinti, be to, atsiranda nemalonūs simptomai: raugėjimas, trinka virškinimas ir neretai viskas pasibaigia diafragmine stemplės išvarža. Oro burbuliukai kildami į stemplę kartu gabena ir rūgštį, todėl ima graužti rėmuo, o kartais rūgštis ir maistas atryjami net į burną. Štai kodėl taip svarbu valgyti lėtai.
Kokie produktai gamina rūgštį
„Kita virškinimo proceso dalis vyksta dvylikapirštėje žarnoje. Kepenys išskiria tulžį į dvylikapirštę žarną ir sukuria šarminę terpę. Skrandis, smulkindamas maistą, gali išskirti ir daugiau rūgšties, bet tulžies išskiriama daugiau ar mažiau vienodai. Dvylikapirštėje žarnoje turi būti šarminė terpė. Jei iš skrandžio patenka per daug rūgšties, ji neutralizuoja šarmus, kartais taip nutinka, kad dvylikapirštės žarnos terpė tampa ne šarminė, o veikiau rūgštinė. Tada virškinimas toliau nevyksta, ir maistas užsistovi, kol išskiriama daugiau tulžies. Tad jei maistas gerai nesukramtomas arba jei vartojamos daug rūgšties gaminančios medžiagos, virškinimo procesas gali smarkiai sutrikti.
Rūgštį gaminantys maisto produktai yra citrusiniai vaisiai, actas, baltas vynas ir šampanas, brendis, riešutai, labai aštrus, keptas maistas, sėklos, pavyzdžiui, kedrinės pinijos arba saulėgrąžos, ir itin karštas maistas. (Jei geriate karštą arbatą, suerzinate skrandį, ir jis išskiria papildomai rūgšties). Panašiai daug rūgšties gali prisigaminti ir kramtant ar rūkant tabaką. Rūgštims reaguojant su šarmais pasigamina daug dujų. Jos kaupiasi skrandyje. Kasdien organizmas gali absorbuoti iki penkių litrų dujų, tačiau perteklius iš organizmo šalinamas. Taigi, vidurių pūtimas ir dujos žmones dažniausiai vargina dėl skrandžio rūgščių pertekliaus. Trumpai tariant, norint, kad dvylikapirštėje žarnoje būtų virškinama toliau, terpė privalo būti šarminė. Rūgšties perteklius ją sutrikdo, todėl gerai sukramtykite maistą ir nepiktnaudžiaukite rūgštį gaminančiais produktais“, - patarė knygos autorius.
Kodėl mielės tapo kenksmingos tik šiais laikais
Pasak mediko, šiais laikais virškinti trukdo ir mielės. Seniau jos nekeldavo jokių bėdų. Žmonės vartodavo alaus mieles kaip maisto papildą, o pačių mielių gaudavo valgydami duoną. Didelių problemų jos ėmė kelti per pastaruosius 40 metų dėl piktnaudžiavimo antibiotikais. Anksčiau bakterijos buvo stipresnės už grybelius, bet pasirodė, kad tam tikri grybeliai išskiria toksiną, galintį jas sunaikinti. Todėl antibiotikais, grybų produktu, pradėta gydyti bakterines infekcijas, taigi, grybeliai pasidarė kur kas stipresni. Todėl seniau mielės niekada nesukeldavo infekcijų, tiesiog keliaudavo virškinimo sistema, o dabar organizmas netekęs imuniteto prieš šį grybelius.
„Žarnyne apstu gerųjų bakterijų. Jos jame tebegyvena (nors antibiotikai paprastai jų sumažina). Tačiau jei žarnyne mielių per daug arba yra tokia mutavusi jų atmaina kaip Candida mieliagrybis, kuris dar ir sparčiai dauginasi, tada mielės ir bakterijos konkuruoja dėl maisto. Be to, Candida mieliagrybis formuoja grybieną (micelį), tai yra šio tipo grybelis, panašiai kaip pelėsis, sudaro gijų rezginį, įaugantį į dvylikapirštės arba plonosios žarnos sienas ir absorbuoja maistines medžiagas. Mielės mutavo konkuruodamos dėl maisto ir įgavo kitą formą stengdamosi išlikti. Kadangi jos absorbuoja maistines medžiagas, žarnos gleivinė silpsta. Paprastai egzistuoja apsauginis barjeras tarp žarnyno ir žarnyno kraujotakos, bet kai grybiena pažeidžia žarnyno gleivinės vientisumą, didesnės toksinų molekulės, antraip negalinčios patekti į kraujotaką, turi galimybę tą padaryti. Tai vadinama laidžios žarnos sindromu. Toksinų molekulės sukelia lėtinį nuovargį ir alergijas, o šalinamos per alergines reakcijas, pavyzdžiui, odos bėrimą.
Privalgius mielių galima turėtų problemų su policija
Mielės turi dar vieną savybę – jos žarnyne gamina alkoholį. Jei kam teko gaminti vyną, tas žino, kad reikia vaisių, mielių, šilumos ir cukraus. Žarnynas – ideali aplinka, nes čia gausu angliavandenių, šilumos ir netrūksta mielių, tad kai suvalgote cukraus (paskutinio ingrediento), jūsų organizmas pradeda gaminti alkoholį. Deja, tokia alkoholio gamyba nevaldoma kaip savotiška naminės varykla. Užuot gaminusios etanolį, normalų gėrimuose esantį alkoholį, mielės žarnyne ima gaminti butanolį, propanolį ir kitus alkoholius, ir kai kurie iš jų yra be galo nuodingi organizmui, ypač kepenims. Taigi, žarnyne turite nuosavą varyklą“, - aiškina M. Ali.
Alkoholis sukelia perdėtą mieguistumą. Todėl žmonės, per pietus valgantys sumuštinius, kuriuose daug mielių ir angliavandenių, padidina grėsmę, kad po valandos ar dviejų pradės gamintis alkoholis. Mediko teigimu, kartais alkoholio kraujotakoje gali atsirasti tiek, kad žmonės (net ir negėrę svaigalų) ima kliedėti, tampa mieguisti ir net gali subloguoti. Jei taip nutikus lėktuvo pilotui kas nors patikrintų kraują, tai neleistų jam skristi, – toks būtų didelis alkoholio kiekis. Kvapas iš burnos neišduoda, todėl automobilio vairuotojai gali jaustis saugūs, tačiau jei, tarkim, įvyktų avarija, kraujo tyrimas parodytų, jeigu ieškotų ne tik etanolio, bet ir kitokios formos alkoholio.
„Duona, mielių ekstraktas, alus, sojų padažas, įvairūs konservuoti produktai, pita ir indiškas nan paplotėlis turi mielių. Tad jeigu prastai jaučiatės ir jus vargina dujos, mieguistumas po valgio, alergijos ar odos sudirginimas, derėtų vengti mielių. Tokių bėdų neturintys žmonės, be abejonės, gali valgyti kokias tik nori mieles. Tačiau, mano nuomone, 80 procentų žmonių šiais laikais turi dujų kaupimosi arba virškinimo problemų. Vos atsisakę mielių jie iš karto pasijunta geriau. Esama vaistų naikinti mielėms, bet tai nėra sprendimas. Jei turite problemų, vadinasi, jūsų imunitetas mielėms yra silpnas.
Mielių augimą gali sukelti ir kiti veiksniai. Tulžis natūraliai slopina per didelį mielių dauginimąsi, todėl viskas, kas mažina tulžies gamybą arba daro poveikį kepenims, pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės, pakaitinės hormonų terapijos tabletės ir apskritai kepenis veikiantys vaistai, mažina tulžies išskyrimą ir skatinta mielių augimą. Jei maiste gausu rūgščių, jis irgi skatina mieles augti. Todėl reikėtų rūgščių vartoti mažiau. Šiais laikais dėl streso visiems žmonėms ir taip prisigamina pakankamai rūgšties. Cukrus irgi maitina mieles, todėl ima pūsti pilvą. Turėtumėte juo nepiktnaudžiauti. Bet fruktozė, pavyzdžiui, medus, yra gerai. Tam tikras angliavandenių kiekis būtinas, tik vartokite jų saikingai. Pavyzdžiui, jei daug valgoma grybų arba sūrio, taip pat gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, alergijas arba jautrumą“, - patarė knygos autorius.
Lietuvos specialistų požiūris į mielinius gaminius nevienareikšmis. Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros profesorė Gražina Juodeikienė anksčiau DELFI yra sakiusi, kad problemos dėl mielių nematanti.
„Mielių problema tarptautinėje literatūroje nefigūruoja. Ruginėje duonoje galima mielių atsisakyti naudojant pieno rūgšties bakterijas, bet jos, kaip ir mielės, taip pat gamina anglies dvideginį. Nei maistinei vertei, nei sveikatai mielės nedaro jokios įtakos. Priešingai, užsienyje poringiems kepiniams skiriamas padidintas dėmesys, kadangi jie mažiau kaloringi. Mielės kaip tik suteikia poringumo. Be to, tokie produktai geriau įsisavinami. Renkantis duoną labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į naudojamas priedus, ypač konservantus“, - yra pasakojusi mokslinininkė.
Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėja dr. Aldona Mieželienė taip pat DELFI yra sakiusi, kad neturi tvirtos nuomonės dėl mielių, nors iš kolegų girdėjusi ir labai kategoriškų vertinimų. Bet kuriuo atveju, vartojant produktus, turinčius mielių (kepinius, kai kurie gėrimus) žarnyne gali kauptis dujos ir tai dažniausiai sukelia nemalonius pojūčius. Taigi vartoti daug produktų, kuriuose yra mielių, nereikėtų.
„Kita vertus, jei rašoma, kad duona iškepta be mielių, dar nereiškia šimtu procentų, kad mielių joje visiškai nėra. Mat duona rauginama naudojant raugą, o jame, be pieno rūgšties bakterijų, gali būti ir tam tikrų mielių rūšių, kurios geriau išpurena tešlą, todėl duona būna lengvesnės struktūros, poringesnė. Mat veikiant mielėms tešloje gaminasi daugiau anglies dioksido, kuris sulaikomas tešlos, o vėliau ir duonos minkštimo porose“, - svarstė mokslininkė.
„Mielės gali būti naudingos žmonėms, turintiems sudėtingesnių virškinimo sutrikimų, nes palengvina virškinimą. Vienas iš įdomesnių produktų yra neaktyvių mielių dribsniai. Juose sąlyginai daug vitaminų B1, B2, B3, B6, kurių ypač reikia veganams. Tai vienintelis mielinis produktas, kurį vartoju, nors nesu veganė“, - teigė pašnekovė.
Mieliniai produktai neretai siejami su pilvo pūtimu, tačiau, V. Kurpienės manymu, dėl to gali būti kaltos ir ne pačios mielės, bet greitai pasisavinami angliavandeniai, į kuriuos paprastai mielės ir dedamos, pavyzdžiui, balti miltai.
„Kai kurie žmonės netgi neteisingai patys sau diagnozuoja celiakiją (tai liga, susijusi su kviečių, miežių ir rugių baltymo netoleravimu, vienas iš jos gamų simptomų yra pilvo pūtimas – DELFI), nors atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad dažnai problema slypi ne gliuteno, o greitai pasisavinamų angliavandenių netoleravime, t. y. jų perdozavime. Tiesiog reikėtų stebėti savo savijautą pavalgius vienokio ar kitokio produkto – tik taip įmanoma geriau pažinti savo organizmą ir jo reakcijas. Jei kyla abejonių, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
