Patarė, ką valgyti po treniruotės: jei norite raumeningo kūno, be to neišsiversite

Pati kritiškiausia visų sportinių rezultatų dalis yra mityba. Kaip besivartytume šiame apkalbų lygio, mitų apipintame, draugo rekomenduotame, forume perskaitytame pasaulyje, niekaip nepabėgsime nuo fakto, jog atrodome ir jaučiamės taip, kaip maitinamės. Giliai viduje visi tai žino, bet randa įvairių būdų save pateisinti, jog neva yra kitaip. Šiandien pabandysiu paaiškinti, kodėl svarbu žinoti ką turime valgyti per ir po treniruotės bei kiek tai lemia ne tik ilgalaikius rezultatus, bet ir visokeriopą žmogaus sveikatą ir savijautą po treniruočių.

Vienas svarbiausių etapų raumens auginimui ir atsistatymui yra maistas iškart po treniruotės. Šis momentas vadinamas „anaboliniu langu“. Po sunkaus ir alinančio sporto, kūnas yra išsekęs. Jame yra išeikvoti glikogeno ir gliukozės resursai. Sportuojant raumenys naudoja gliukozę – šaltinį skirtą momentinei energijai ir glikogeną – šaltinį, kuris saugomas raumenyse. Kaip automobilio kuras, taip ir mūsų energija nėra begalinė. Kažkuriuo sporto momentu glikogeno ir gliukozės atsargos tampa pernelyg žemos, jog treniruotė būtų efektyvi. Tokiu atveju mūsų kūnas jaučiasi nesaugiai ir pradeda išskirti hormoną vadinamą kortizoliu. Jeigu gali būti blogiausias priešas sporto rezultatams, tai yra būtent jis. Kortizolis valgo raumeninę masę naudodamas esamus baltymus ir versdamas juos į gliukozę. Procesas vadinamas gliukoneogeneze – apsauginis mechanizmas užtikrinantis pastovų energijos kiekį reikalingą treniruotei. Finale, prarandate gyvybei svarbią raumeninę masę.

Kitas svarbus elementas treniruočių metu yra vanduo. Pagrindinis jo vaidmuo sporto metu yra mažinti kūno temperatūra, todėl jo trūkumas, net 2 proc. kūno masės praradimo dėl dehidratacijos, gali pabloginti raumenų pajėgumą iki 20 proc. Be to, labai daug vandens prarandame prakaituodami, kartais net iki 1 litro.