LRT televizijos laidos "Klauskite daktaro" vedėjas daktaras Alvydas Unikauskas sako, kad alkanas organizmas riebalus pradeda deginti greičiau, todėl jis pataria valgymus retinti – atsisakyti pusryčių arba vakarienės. Gydytojas pastebi, kad daugybė mokslinių tyrimų rodo, jog valgymų retinimas yra naudingas, tačiau ilgesnį laiką badauti specialistas nesiūlo.
Mūsų organizmas, pasak profesoriaus, atsargas degina tam tikra tvarka – iš pradžių – alkoholį, tada – baltymus, po to – angliavandenius ir tik pabaigoje riebalus. Jei pradedame valgyti anksti ryte – tada, kai dar yra deginami riebalai, iš karto nustojame juos deginti, nes tada imamos deginti maistinės medžiagos, kurios tik ką pateko į mūsų kraują. Artėjant pietums, maistinės medžiagos kraujyje pamažu senka ir organizmas vėl priartėja prie riebalų deginimo, bet vėl sėdam prie stalo. Taip mūsų organizmas dažniausiai net nepradeda deginti riebalų. Viskas kartojasi vakare, jei valgome vakarienę. Taip būdami pastovaus valgymo būsenoje nesudeginame riebalų, todėl svoris nekrenta. „Į kraštutinumus pulti nereikėtų, tačiau taikyti protarpinį badavimą, atsisakant pusryčių arba vakarienės, naudinga“, – laidoje sakė medikas.
Kompleksinis požiūris į svorio metimą
Kaunietė Renata Jeskutėlė, per dešimt mėnesių numetusi dvidešimt aštuonis kilogramus, sako, kad keisti mitybos įpročius nusprendė dėl didelio nuovargio. „Atsikėlusi ryte jausdavausi pavargusi, todėl supratau, kad reikia kažką daryti“, – pasakoja moteris. Į jos rankas pateko M. Mosley knyga „8 savaičių glikemiją mažinanti dieta“, kurią skaitydama sužinojo apie protarpinį badavimą.
„Nusprendžiau ne tik daryti didesnius tarpus tarp valgymų, bet ir atsisakyti cukraus, druskos, baltų miltų ir bulvių. Taip pat apriboti vaisių vartojimą“, – sako kompleksinį požiūrį į svorio mažinimą turinti moteris. Vakare vėliausiai ji valgo 18 val. ir po to tik ryte – apie 8 val. R. Jeskutėlė teigia, kad vos pakeitusi mitybos įpročius kurį laiką vėlai vakarais labai norėjo užkąsti, tačiau po poros savaičių organizmas prie tokio režimo priprato. Daug kilogramų numetusi moteris džiaugiasi dabartine savo sveikata: „Nebeskauda sąnarių, jaučiuosi geriau. Be to, ir vaikščioti tapo lengviau, daugiau kilometrų per dieną nukulniuoju.“
Kaunietė abejoja, ar vien protarpinis badavimas jai būtų padėjęs pasiekti tokių rezultatų: „Mano kaimynė taip pat taiko protarpinį badavimą, atsisakydama pusryčių. Nors tarp valgymų daro 14 valandų pertrauką, sulaukusi savo valgymo laiko į burną deda viską iš eilės, nesirinkdama produktų. Svorio jai nepavyksta numesti.“
Numetė 17 kilogramų
Sigita Stonienė teigia, kad protarpinis badavimas jai pasiteisino šimtu procentų. „Net nepavadinčiau to badavimu, nes pusryčius ir pietus valgau kiek noriu, tik nebevalgau maždaug nuo 15.30 – 16 val.“, – dalijasi sava patirtimi. Per devynis mėnesius moteriai pavyko numesti 17 kilogramų. Kaip pati sako, be jokio sporto ir didelių pastangų. Visgi natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė sako, kad pavalgyti daugeliui reikėtų ne vėliau nei likus trims valandoms iki miego. „Jeigu mes pavakarieniausime likus penkioms valandoms iki miego, peralkę prieš eidami miegoti rizikuosime nugriebti ką nors nesveiko, kas, žinoma, nebus gerai. Todėl pernelyg ilgo intervalo tarp vakarienės ir miego geriau nedaryti“, – pataria ji.
Apie protarpinį badavimą S. Stonienė pirmą kartą išgirdo TV laidoje „Klauskite daktaro“. Po kiek laiko moteris pajuto, jog vakarienės jai visai nesinori ir valgo tik iš įpratimo. „Tada ir nusprendžiau, kad jei organizmas neprašo maisto, tai ir nereikia per prievartą jo kišti“, – dėsto moteris. Remdamasi sava patirtimi ir kitoms moterims gali patarti nevarstyti šaldytuvo kas valandą. 17 kilogramų numetusi moteris mano, kad pilnai užtenka per dieną pavalgyti 2-3 kartus.
Tinka ne visiems
T. Šliažaitė sako, kad protarpinis badavimas, nors pakankamai naujas metodas, jau yra atlikta nemažai tyrimų jį taikant. „Pastebėta, kad jis naudingas imuninei sistemai, taip pat padeda žmonėms susireguliuoti svorį“, – sako ji. Tačiau specialistė nepataria protarpinio badavimo tiems žmonėms, kurie neturi gero santykio su maistu, t. y. kai žmogus laikosi tai vienos, tai kitos dietos, linkęs persivalgyti. „Tokiems žmonėms joks badavimas neturėtų būti taikomas. Kai mes save kurį laiką ribojame, didelė tikimybė, kad vėliau persivalgysime“, – aiškina natūropatinės mitybos specialistė. Tiems, kurie tokių problemų neturi, ji pataria keletą kartų per savaitę naudoti protarpinį badavimą. Geriausia taip maitintis – darbo dienomis. Nevalgymo laikas turėtų būti apie 16 val. „Tai pakankamai saugus badavimo laikas. Be to, nelėtinantis medžiagų apykaitos. Kai badaujame ilgesnį laiką, mūsų medžiagų apykaita gali labai sulėtėti ir kai pradedame valgyti, imame viską kaupti“, – sako T. Šliažaitė.
Tyrimai prieštaringi
VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė teigia, kad šiuo metu nėra atliktų jokių kokybiškų ilgalaikių mokslinių tyrimų su žmonėmis, kurie įrodytų protarpinio badavimo naudą gydant nutukimą arba siekiant apsisaugoti nuo jo. „Taip pat trūksta tyrimų, kurie palygintų šio metodo ir kalorijų ribojimo metodų įtaką sveikatai ir svorio korekcijai“, – sako ji.
Gydytojos dietologės teigimu nėra žinoma, ar šis ilgalaikis protarpinis badavimas yra saugus ir nepavojingas sveikatai, todėl ji galvoja, kad joks mokslinę literatūrą skaitantis ir visapusiškai ją nagrinėjantis bei ja besivadovaujantis gydytojas kol kas dėl tyrimų ir išvadų trūkumo šio metodo negalėtų skirti kaip lėtinių ligų ir nutukimo gydymo ar prevencijos priemonės.
Paklausta, kaip toks mitybos pasirinkimas, kai atsisakoma pusryčių arba vakarienės, veikia mūsų organizmą, E. Cikanavičiūtė sako, kad tyrimų rezultatai, kuriuose nagrinėjama pusryčių ar vakarienės praleidimo įtaka svoriui ir metabolizmui, šiuo metu prieštaringi. „Yra pakankamai nemažai tyrimų, kurie įrodo, jog pusryčių nevalgymas yra siejamas su didesniu svoriu ir su juo susijusiomis ligomis, bet yra ir tokių, kurie šios asociacijos neranda, – dėsto specialistė.
VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė sako, kad pusryčių praleidimo ir nutukimo ryšys nustatytas JAV ir Azijos šalyse, bet Kanadoje ne. „Šiuo atveju galvojama, kad prieštaringus rezultatus gali nulemti šalių kultūriniai bei nacionalinių dietų skirtumai“, - aiškina E. Cikanavičiūtė.
Pastebima, kad dažniausiai žmonės atsisako pusryčių, rečiau – pietų, o rečiausiai – vakarienės. Atsisakymas vakarienės nėra tiek tyrinėtas kaip pusryčių, todėl išvadų pateikti taip pat negalima. „Bet žinoma, kad tiek vakarienės, tiek ypač pusryčių praleidimas yra susijęs su skurdesne dieta, nepakankamu skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų suvartojimu. O skurdesnė dieta, neabejojama, yra siejama su nutukimu ir su juo susijusiomis lėtinėmis ligomis“, – teigia dietologė.
Svarbu organizmą aprūpinti reikalingomis medžiagomis
Protarpinį badavimą palaikantys specialistai sako, kad didžiausias alkis būna vakare, todėl būtent tada gresia ir didesnė tikimybė persivalgyti. Dvidešimt aštuonis kilogramus per dešimt mėnesių numetusi kaunietė Renata atkreipia dėmesį, kad nuo seniausių laikų žmonėms buvo diegiama tiesa, jog vakare prisivalgyti nenaudinga. „Be to, dažno žmogaus porcijos būna per didelės. Jei laikytumėmės taisyklės, jog vienu prisėdimu galime suvalgyti tiek maisto, kiek telpa į delnus, o ne kiek mato mūsų akys, jau būtų mažiau žmonių, turinčių antsvorio“, – neabejoja daug svorio atsikračiusi moteris.
Protarpinį badavimą propaguojantys specialistai teigia, kad nusprendus mesti svorį, šiukštu, nereikėtų ir sumažinti kalorijų kiekio, ir imti aktyviai sportuoti. Be to, maistas turėtų būti visavertis, o tuo metu, kai valgome, turime organizmą aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis.
Natūropatinės mitybos specialistė T. Šliažatė sako, kad jei nusprendžiame taikyti protarpinį badavimą, turime būti jam pasiruošę. Šį mitybos būdą ji kai kuriems savo pacientams pataria taikyti pora kartų per savaitę.