Visiškai neseniai žurnale „Epidemiology“ nuostabą sukėlusiais atradimais pasidalijo viena iš tyrimo bendraautorių, epidemiologijos specialistė Maria Argos, dirbanti Ilinojaus universitete Čikagoje (UIC).
Pirmiausia galima priminti, kad laikantis glitimą eliminuojančios dietos iš mitybos raciono išbraukiami produktai, kurių sudėtyje yra glitimo – kviečiuose, miežiuose ir rugiuose, taip pat išvestiniuose šių javų produktuose, esančių baltymų, rašo medicalnewstoday.com.
Žmonėms, kenčiantiems nuo steatorėjos – autoimuninio sutrikimo, kuriam pasireiškus dėl vartojamo glitimo sutrinka žarnyno funkcijos, glitimo atsisakymas yra vienintelis būdas pagerinti sveikatos būklę.
Tačiau 2012 metais atliktos apklausos duomenimis, maždaug 28–30 proc. žmonių riboja glitimo suvartojimą arba apskirtai jo atsisako, nors jų organizmas puikiai šiuos baltymus toleruoja.
Reikia pasakyti, kad gaminant daugelį produktų, kuriuose nėra glitimo, kaip pakaitas įprastiems kvietiniams miltas naudojami ryžių miltai. Tačiau M. Argos ir jos kolegos atkreipia dėmesį, kad ryžiuose gali vykti arseno, gyvsidabrio ir kitų vandenyje, dirvožemyje arba trąšose esančių pavojingų toksiškų metalų bioakumuliacija.
Šių metalų poveikis siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kitų susirgimų rizika.
Tyrimo autoriai apgailestauja, kad, nepaisant raginimo drastiškai keisti mitybos įpročius, labai mažai informacijos pateikiama apie tai, kad atsisakius glitimo gali padidėti tam tikruose vietoj glitimo vartojamuose produktuose esančių toksiškų metalų poveikis organizmui.
Vartojantieji produktus be glitimo su maistu pasisavina daugiau arseno ir gyvsidabrio
Siekdami ištirti dietos be glitimo sąsają su toksiškų metalų poveikiu, M. Argos vadovaujami mokslininkai išanalizavo 7 471 asmens, 2009–2014 metais dalyvavusio nacionalinėje sveikatos ir mitybos tyrimo apklausoje (NHANES), duomenis.
Mokslininkai išskyrė 73, kaip patys teigė, glitimo nevartojančius apklausos dalyvius (6–80 metų).
Ištyrus visų dalyvių kraujo ir šlapimo mėginius buvo nustatyti arseno ir gyvsidabrio lygiai.
Mokslininkai išsiaiškino, kad glitimo atsisakiusių asmenų mėginiuose šių toksiškų metalų koncentracija buvo didesnė, o tų, kurie produktų be glitimo nevartojo, – mažesnė. Produktų, kuriuose nėra glitimo, vartojusiųjų kraujyje gyvsidabrio lygis buvo net 70 proc. aukštesnis, o arseno lygis šlapime buvo aukštesnis beveik dvigubai.
Kaip teigia M. Argos, šie rezultatai rodo, kad vartojant produktus be glitimo galima sulaukti netikėtų pasekmių. Vis dėlto ji pridūrė, kad būtina atlikti papildomus šią hipotezę patvirtinančius tyrimus.
Apibendrindami ligšiolinius rezultatus mokslininkai padarė ir tam tikras papildomas išvadas.
Visų prima, išpopuliarėjus glitimo neturinčių produktų dietai, nevalia pamirši ir galimo neigiamo jos poveikio. Nors nedidelio iš maisto gaunamo arseno ir gyvsidabrio kiekio žala organizmui iki galo neištirta, šie metalai gali padidinti vėžio ir kitų lėtinių susirgimų riziką.
Antra, ryžiai yra dažniausias pakaitas, naudojamas gaminant produktus be glitimo, todėl galima spėti, kad būtent jų vartojimas lemia didesnę toksiško metalo koncentraciją kraujyje.
M. Argos pridūrė, kad Europoje galioja tam tikros taisyklės, nurodančios leistiną arseno kiekį maisto produktuose, o JAV tokių taisyklių nėra, nors, jos nuomone, reikėtų įvesti.
„Juk egzistuoja arseno lygį vandenyje reguliuojančios nuostatos. Padidėjus ryžių miltų vartojimui, padidėja ir arseno poveikio rizika, todėl būtų logiška nustatyti metalo lygio normas maisto produktuose“, – sakė M. Argos.