Kas yra imunitetas ir kaip jis veikia?
Jeigu imunitetas apsaugo nuo ligų, vadinasi, jis veikia adekvačiai ir yra stiprus. Geriausias būdas pasitikrinti yra prasidėjus infekcinių ligų, peršalimų sezonui – jei ligos neprikimba, vadinasi, imunitetas tvirtas, Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ pasakojo profesorė A. Žvirblienė.
Ne tik vaizdingas, bet ir tikslus imuninės sistemos palyginimas su kariuomene, atkreipė dėmesį laidos pašnekovė, – jos paskirtis saugoti nuo įvairių organizmą puolančių priešų, „tai – absoliučiai būtina sistema, kad mes, kaip gyvi organizmai, išliktume“.
Imunitetas – apsaugos sistema, kuri tinkamai veikdama apsaugo, tačiau apibūdinimas „stiprus imunitetas“ yra netikslus, nes yra daug ligų, kai imunitetas veikia per stipriai, neadekvačiai, kaip antai, alerginių ar autoimuninių ligų atveju, kai imunitetas atakuoja mūsų pačių ląsteles, audinius – tada priešingai – reikia slopinti tokį blogai veikiantį imunitetą.
Integrali viso organizmo sistema
Imunitetas – integrali viso organizmo sistema. „Jei žmogus pervargęs, išsekęs arba senatvėje, kai daugelis organizmo sistemų veikia nebe taip gerai kaip jaunystėje, lygiai taip
Imunitetas – integrali mūsų organizmo dalis, kuri stipriai susijusi su kitomis organizmo sistemomis – su nervų sistema, žarnyno mikrobiota. Konkrečios ląstelės, molekulės, priklausančios imuninei sistemai, turi koordinuotai veikti, kad nejaustume, kaip veikia mūsų imuninė sistema, pabrėžė laidos pašnekovė.
„Po infekcijos, po vakcinacijos, kai žmogus jaučia negalavimus, karščiavimą, tada imuninė sistema ir duoda signalą – per šiuos simptomus mes jaučiame imuninės sistemos veikimą“ – sakė A. Žvirblienė.
Su amžiumi funkcijos silpnėja
Senatvėje dėl tam tikrų fiziologinių pokyčių imuninė sistema nebe taip gerai gali atsakyti į naujus antigenus – į tuos, su kuriais iki šiol nebuvo susidūrusi. Senatvėje imuninė sistema pakankamai gerai reaguoja į tuos antigenus, su kuriais kažkada susidūrė.
Šį imuninės sistemos ypatumą, pasak profesorės, puikiai iliustravo koronaviruso pandemijos pavyzdys – vyresnio amžiaus žmonėms ši liga buvo kur kas pavojingesnė. Reaguoti į naują, anksčiau nematytą virusą buvo kur kas sudėtingiau dėl „tam tikrų molekulinių ir ląstelinių pokyčių“.
Kas labiausiai silpnina ir stiprina imunitetą?
Imunitetas stipriai susijęs su visu organizmu, pabrėžė profesorė A. Žvirblienė.
„Neabejotina, kad didelį poveikį imunitetui turi nervų sistema. <...> Ypač ilgalaikis stresas turi ilgalaikį neigiamą poveikį imuninei sistemai. Pavyzdžiui, studentai po ilgos sesijos suserga, pvz., kvėpavimo takų infekcijomis. Arba žmogus, kuris ilgai slaugo sunkia liga sergantį šeimos narį, paskui dažnai girdime tokių atvejų, kai suserga vėžiu – tai rodo, kad imuninė sistema nebesugeba susidoroti su vidaus ar išorės priešais“, – tęsė VU Gyvybės mokslų centro profesorė.
Imunitetą stiprina sveika gyvensena, nors tai nėra auksinė taisyklė – būna, kad žmogus sportuoja, tinkamai maitinasi ir vis tiek serga infekcinėmis ligomis. Kodėl? Todėl, kad didele dalimi imunitetas nulemtas genetiškai.
„Tai – tam tikri molekuliniai mechanizmai, ląstelės, kurios sugeba antigenus pateikti imuninei sistemai. Jos turi tam tikras molekules, kurios nulemtos genetiškai. Mes arba turime tam tikras molekules, arba jų neturime“, – sakė profesorė.
Kita vertus, ne mažiau svarbu, kad imuninis atsakas būtų laiku išjungiamas, nes pernelyg intensyvus imuninis atsakas gali sukelti ilgai nepraeinantį uždegimą.
Apskritai nėra vienos auksinės taisyklės, kurios galėtume laikytis ir žinoti, kad visada būsime sveiki, reziumavo specialistė.
Genetikos svarba
„Imuninė sistema – pavyzdys, kai svarbu genai ir tai, ką vadiname aplinka, gyvenimo būdu ar kažkokiais kitais veiksniais. Abu šie komponentai labai svarbūs.
Genų pakeisti negalime. <...> Imuninės sistemos veikimas, atsakas į tam tikrus virusus gali būti tiesiog nulemtas genetiškai“, – akcentavo genetikos svarbą A. Žvirblienė.
Tiesa, galime pakeisti tai, kas priklauso nuo mūsų, be to, svarbu nenualinti organizmo dietomis, neišsekinti nervų sistemos.
„Placebo poveikis iliustruoja sąveiką tarp nervų sistemos ir imuninės sistemos. Jei tikime, kad koks nors vaistas neva padeda ir mes tikrai jaučiamės gerai, vadinasi, signalai atėjo į mūsų imuninę sistemą, kuri padeda sudoroti tam tikrą ligą“, – aiškino profesorė.
Ypač neigiamą poveikį žmogaus atsparumui daro ilgalaikis stresas, depresija.
Staigus, ūmus stresas nėra imuninės sistemos žudikas, pabrėžė profesorė, nes „fiziologiškai taip yra, kad jei žmogus jaučia labai didelį pavojų, jo imuninės sistemos ląstelės kaip tik subėga į periferiją, kad organizmas būtų pasiruošęs kovoti su pavojumi“. Bet jei organizmas nuolat gauna tokius signalus, ateina išsekimas, kai imuninė sistema nebeturi kaip sureaguoti.