Pasak kineziterapeutės Saulės Skvernečiūtės, ėjimas su lazdomis suteikia stabilumo, padeda paskirstyti krūvį, ypač tiems, kurie mėgsta žygiuoti kalnuose. Taip krūvis tenka ne tik kojoms ir keliams, bet ir rankoms, įdarbintas kone visas kūnas.
Šiaurietiško ėjimo ir žygio lazdos yra skirtingos. Štai šiaurietiško ėjimo lazdos leidžia atlikti didesnę judesių amplitudę, išlaikyti rankas tiesias, o žygio lazdos labiau pritaikytos lipimui į kalnus.
Einant su lazdomis, dirbti visą laiką turi priešinga ranka ir koja, o lazda turi būti ties kulnu ir laikoma ne statmenai, o šiek tiek pakreipta.
„Nors dažniausiai su lazdomis vaikšto senjorai, iš tiesų jos rekomenduojamos visiems, ypač žmonėms, kurie netoleruoja didelio fizinio krūvio dėl antsvorio ar sveikatos problemų. Galima pasirinkti sau tinkantį tempą, maršrutą, tai tokia pati gera treniruotė kaip ir bėgimas“, – LNK Žinioms sakė S. Skvernečiūtė.
Norint pradėti bėgioti, reikia turėti didelę ištvermę. O ją padėti išsiugdyt gali vaikščiojimas su lazdomis, nes, pasak kineziterapeutės, taip didėja tolerancija fiziniam aktyvumui.
„Lazdos tinkamos vaikščioti visais paviršiais, tik reikia atsirinkti tinkamą antgalį. Galima vaikščioti ir per sniegą, ir per smėlį. Visą laiką einant miško paviršiumi geriausias variantas, kai nėra jokio antgalio, o guminis antgalis reikalingas einant per asfaltą“, – kalbėjo LNK pašnekovė.
Labai svarbu nusistatyti tinkamą lazdos aukštį – ranka sulenkta prie šono turi būti 90 laipsnių kampu. O šiaurietiško ėjimo lazdos turi specialią formulę: 0,66 padauginti iš savo ūgio, taip tiksliai sužinosite, koks lazdos aukštis turėtų būti.
„Reikia nesikūprinti, svarbi taisyklinga laikysena, pilna judesio amplitudė“, – sakė S. Skvernečiūtė.
Be to, einant su lazdomis sudeginama daugiau kalorijų nei einant įprastai, dirba krūtinės dalis, rankos. Per dieną taip vaikščioti reikėtų bent valandą.
LNK pokalbį rasite čia: