Vaikščiojimas išjudina visą kūną – kineziterapeutė patarė, kokiu tempu eiti ir kada susirūpinti dėl kelių ar pėdų skausmo

Pavargus nuo nesibaigiančios tamsos ir šalčio, pavasarį, kai dienos vis ilgėja, taip ir norisi daugiau laiko praleisti lauke. Užsisėdėjus namuose, kartais sąžinė liepia greičiau atsigriebti už prarastą laiką ir išeiti pasivaikščioti ne valandą, bet ryžtis visos dienos žygiui. Tik ar tikrai geras toks sprendimas? Pasirodo, net ir vaikščiojant derėtų žinoti, kaip tą daryti tinkamai.

Net jei labai norisi – nepersistenkite

Po ilgo žiemos miego, kai fizinis aktyvumas buvo mažas, iškart pulti žygiuoti 20 ar 30 km tikrai nėra pati geriausia mintis, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Alina Jarackienė.

„Jei po žiemos iškart einami dideli atstumai, kūnas tam nėra pasiruošęs – kai nevaikštome, raumenys nusilpsta. Ilgas žygis kūnui bus labai didelė apkrova, jis prie to nebus prisitaikęs, todėl atsiras įvairių skausmų – kelių, nugaros, juosmens.

Savo kūną reikėtų pritaikyti prie didesnio judėjimo: iš pradžių eiti iki 10 km, stebėti savijautą, ar neatsiranda koks nors skausmas. Visgi, jei ir žiemą buvote aktyvūs, tai tie 20–30 km neturėtų sukelti problemų“, – kalbėjo pašnekovė.