„Ligoninės funkcija yra rūpintis mūsų sveikata, jei mes joje gulime. O vienas iš pagrindinių dalykų 21 amžiuje yra sveika, subalansuota mityba, tuomet ir daugelio ligų nebereiks bijoti. Jau geriau kokybišką košę duotų, o ne tą sumaltą tualetinį popierių!“, - po nuotrauka piktinosi viena mama.

„Kalėjimuose geresnį maistą, spėju, gauna...“, - antrino kita.

Nuotrauka pasidalijo jau pustrečio tūkstančio žmonių.

Direktorė: alkanų nėra

VšĮ „Regioninės Telšių ligoninės“ direktorė Alma Vitkienė DELFI pripažino mačiusi minėtą nuotrauką, internete sukėlusią neigiamų emocijų antplūdį. Vadovės teigimu, komentuoti vieną maitinimą, išimant tai iš konteksto, yra sudėtinga.

„Šiame skyriuje maitinami ir vaikai, ir kūdikiai, ir slaugančios mamos. Vieno vaiko mitybai skiriama 1.8 euro, slaugančiai mamai (kuri prižiūri vaiką iki trejų metų) – 1.22 euro. Dar daugiau, mitybos planas ne visiems vienodas. Yra bendroji dieta, tiems, kurie turi skirtingų sveikatos bėdų, pavyzdžiui, žarnyno patologijų, dietologė sudaro atskirą meniu“, - pasakojo A. Vitkienė.
Vaikų skyriuje vaikai už minėtą 1.80 eurų yra maitinami 6 kartus.

Ligoninės direktorė sutiko, kad bendrosios dietos meniu gal ir nėra tobulas, tačiau priminė, kad pasirinkimus riboja kaštai.

Asociatyvi nuotrauka - maistas ligoninėje

„Suma yra pakankamai kukli. Maistui lėšas imame iš aktyvaus gydymo lėšų, o šiemet, sudarant sutartį su ligonių kasomis, iš šios biudžeto eilutės buvo nurėžta 140 tūkst. eurų. Tad maitiname pagal išgales. Noriu atsiprašyti, jei mamytei ar vaikui nepatiko maistas, tačiau nė vienas nebūna alkanas. Dar daugiau, kalbant su gydančiais gydytojais, išryškėja nauja problema – į stacionarą patenka vaikai, kurie turi antsvorio, tad didesnė problema kyla su „permaitintais“ vaikais. Gal maistas ir ne visiems pacientams patinka, tačiau problemų dėl maisto stygiaus neturime“, - pastebėjo pašnekovė.

Ligoninė skelbia viešąjį konkursą mitybos plano sudarymui ir maisto tiekimui.

„Reikalavimuose nurodome, kad, pavyzdžiui, dešroje būtų maksimalus mėsos kiekis. Be to, kadangi esame viešoji įstaiga, turime rinktis produktą už mažiausią kainą. Visgi šįkart mūsų įstaiga rimtai sureagavo į šią feisbuko žinutę, tai apsvarstėme gydymo taryboje. Ieškosime būdų, kaip pakeisti situaciją. Norėtume didesnio, stabilesnio finansavimo, reikės ieškoti rėmėjų, kviesime žmones aukoti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Jei turėtume daugiau pinigų, juos skirtume tam, kad tenkintų maisto tiek estetinis vaizdas, tiek skonis“, - planais dalijosi A. Vitkienė.

Patiekiamas maistas galėtų būti geresnis

Medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė DELFI paaiškino, kad Lietuvoje pacientų maitinimo organizavimą reglamentuoja 1996 metų dokumentas.

Doc.dr. Edita Gavelienė, gydytoja dietologė.
„Dokumentas, be abejo, nutolęs nuo šių dienų. Gydytojai dietologai atsiduria tarsi spąstuose: pacientams maistą gaminančios įmonės kalorijų kiekį lyg ir užtikrina, tačiau produktai parenkami dažniausiai pagal kainą“, - sakė E. Gavelienė.

Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė taip pat nebuvo kategoriška. Ji pabrėžė, kad ne visi nuotraukoje pavaizduoti ingredientai yra mažai maistingi.

„Jei vaikai labai maži, paprasti angliavandeniai – balta duona – yra net naudingi, jei juos kankina tam tikros virškinamojo trakto ligos. Bet pabrėžiu – tik tam tikrais atvejais. Sviestas visada yra sveikas pasirinkimas. Jis jau kurį laiką reabilituotas, tik svarbu rinktis tikrą sviestą, o ne margariną ar riebalų mišinius.

Vaida Kurpienė
Tačiau „šlapia dešra“ neturėtų puikuotis nei vaikų, nei suagusiųjų mitybos racione. Praėjusiais metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad perdirbtos mėsos gaminiai, pavyzdžiui, rūkyta kiauliena, dešrelės ar kumpis sukelia vėžį. Ne gali sukelti, o sukelia“, - pabrėžė V. Kurpienė.

Praėjusių metų spalį garsiai nuskambėjo, kad vos 50 g per dieną suvartotų perdirbtos mėsos gaminių gaubtinės žarnos vėžio riziką išaugina 18%. Perdirbtai mėsai yra priskiriami tie gaminiai, kurių galiojimo laikas pratęsiamas naudojant papildomas priemones – sūdymą, rūkymą, konservantus ir pan. Pasak tyrėjų, būtent šie priedai prisideda prie galimybės susirgti piktybine liga.

Pašnekovė pasakojo su vaikais lankiusis, gulėjusi ne vienoje ligoninėje, tad ne kartą pastebėjusi, kad patiekiamas maistas galėtų būti geresnis.

„Nors maistui skiriamas biudžetas ligoninėms toks pat, tačiau patiekalų kokybė skirtingose gydymo įstaigose buvo skirtinga. Nors taip neturėtų būti, atrodydavo, kad net nuo pamainos priklauso, ką valgysi. Turime pripažinti, kad maistui nėra skiriama labai daug pinigų ir ligoninė turi suktis, kad pamaitintų savo pacientus – tiek mažus, tiek didelius. Natūralu, kad kalorijų kiekį dažnai bandoma „pakelti“ tiekiant kaloringesnius ingredientus – duoną, batoną, sviestą. Vargu ar turimomis priemonėmis galėtų būti kitaip.

Tačiau ne viskas priklauso nuo pinigų. Pavyzdžiui, visa mano šeima valgo košes. Tačiau ligoninėje mano dukra atsisako jas valgyti, nes jos būna nenusakomos konsistencijos pliurza. Dažnai maisto skonis ir jo vertė priklauso nuo virimo laiko, o pervirti produktai neretai būna mažiau naudingi. Aišku, jei pacientai skundžiasi virškinamojo trakto ligomis, tikrai būna specifinių atvejų, kai pervirtas maistas yra reikalingas. Tačiau taip pervirtos košės, sriubos dažniausiai yra pateikiami visiems pacientams ir tai nėra gerai“, - svarstė mitybos specialistė.

Taip pat nusivylėte ligoninėje tiekiamu maistu? O gal atvirkščiai, nesuprantate nusiskundimų tų, kuriems toks maistas neįtinka? Kviečiame dalintis mintimis ir užfiksuoto maisto nuotraukomis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ligoninė“!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1636)