Požiūrį pakeitė kelionė į Indiją
„Sveikata parūpo dėl mano sąlyginai mažo svorio ir odos problemų. Kai įstojau į universitetą, pradėjau tarsi boheminį gyvenimą: rūkiau žolę, vartojau alkoholį, narkotikus. Tik po pusės metų pripažinau, kad man depresija. Tada manyje kažkas tarsi sprogo. Mečiau alkoholį, mečiau narkotikus ir pradėjau kažkokias paieškas“, – Lietuvos dietologų draugijos konferencijoje „Augalinė mityba – iššūkiai ir sprendimai" pasakojo P. Mekionis.
Prieš 2 metus vyras išvažiavo į Indiją. Tada dar nebuvo vegetaras, tačiau daug domėjosi, skaitė apie ajurvedą. Su tokia pat grupe ir išvažiavo į šią kelionę, lankėsi įvairiose vietose ir valgė tik sveiką ajurvedišką maistą.
„Po 3 savaičių kelionės pagalvojau, kad gal man nereikia mėsos, nes ir taip visai gerai jaučiuosi. Grįžus į Lietuvą nusprendžiau būti vegetaru ir tai buvo mano pirmoji stotelė, kurioje pradėjau visus eksperimentus. Tačiau tada mano vegetarizmas nebuvo toks sveikas, valgiau daug pusfabrikačių, ajurvedinis maistas buvo lietuviškas. Bet man patiko jų filosofija“, – sakė P. Mekionis.
Po pusės metų indiško vegetarizmo vyras nesijautė geriau, net atvirkščiai, jautėsi vis blogiau. Tačiau sau įrodinėjo kitaip. Be to, pradėjo domėtis organizmo valymu, juk, pasak jo, 25 metus valgė bet ką. Kaip tik atrado įvairias organizmo valymo knygas, kurios jį įtikino, kad privalo taip elgtis.
„Iš tiesų, tose knygose yra daug gerų dalykų sveikai mąstančiam žmogui, tačiau tuo metu norėjau kuo greitesnio būdo, tos auksinės tabletės. Būdamas vegetaru visada būdavau mieguistas, pavalgęs eidavau pamiegoti. Pagalvojau, kad vis dėlto tai nėra normalu ir reikia judėti toliau, todėl tapau veganu. Atsirado mintis, kad dėl visko kalti mano organizme gyvenantys parazitai, nors nesityriau, vis labiau ir labiau galvojau, kad jų turiu labai daug“, – kalbėjo dabar jau buvęs veganas.
Pasak vyro, gerai buvo tai, jog jis pradėjo daugiau maisto gamintis pats, o nebepirkti jau pagaminto. Taip pat pradėjo gerti tik distiliuotą vandenį, nusipirko jo filtrą. Vis dėlto dabar niekam to nerekomenduoja.
„Tuo metu, kai pradėjau vegetarizmą ir vėliau veganizmą, nebuvau psichologiškai tvirtas žmogus, turėjau įvairių psichologinių problemų. Tikriausiai pasąmoningai galvojau, kad šia mityba visas problemas galiu išspręsti. Tikėjau, kad augalinė mityba yra aukštos sąmonės maistas“, – sakė P. Mekionis.
Pabuvęs veganu kelis mėnesius, P. Mekionis susimąstė, kad dalis veganų atrodo sveiki, o kita dalis yra paliegę, pabalę ir pikti. Tada pradėjo eiti link kitos stotelės savo gyvenime ir taip atrado šarminę veganinę dietą.
„Jos pradininkas teigė, kad ne visi augalai yra sveiki veganams, nes daug augalų yra hibridiniai, išvesti laboratorijose ir jų reikia atsisakyti. Besąlygiškai patikėjau tuo žmogumi ir valgiau tik tuos produktus, kurie yra šarminiai. Tik dabar suprantu, kad tada jau tapau fanatiku“, – prisipažino vyras.
Mintys apie nešvarų organizmą vis neapleido
Vis ieškodamas tam tikrų produktų, papildų, jis leido didžiulius pinigus, pradėjo galvoti vien apie maistą – ką valgyti ir ką pirkti. Tokios šarminės mitybos laikėsi apie pusę metų.
„Pavasarį pagalvojau, kad šarminė dieta gal ir visai nieko, tačiau nepakankamai gerai, todėl reikia kažko kito. Sugalvojau, kad galbūt per daug apdoroju maistą, netrukus radau ir knygų, informacijos apie žaliavalgystę. Taip pat pagalvojau, kad toks maistas man padės lengviau išspręsti visas problemas“, – pasakojo P. Mekionis.
Nors ir nebuvo visiškas žaliavalgis, nes kartais valgydavo kokį nors virtą maistą, nusprendė žengti paskutinį žingsnį ir pradėti valgyti vien vaisius. Tuo metu mityboje buvo tik mangai, datulės, arbūzai, melionai. Vėliau perskaitė knygą, kurioje buvo rašoma, kad organizmas nuo veganinio maisto labai užsiteršia ir nebegali pasisavinti mūsų prigimtinio maisto, kuris, autoriaus nuomone, yra vaisiai.
„Tuo metu man tokia informacija pasirodė labai aktuali. Be to, nepaisant to, kad valgiau tik vaisius, man vis krito svoris, didėjo mieguistumas. Tačiau visą kaltę suverčiau tarsi taip valytųsi organizmas. Vieną dieną tokia mano būsena man atsibodo, nes jaučiausi tai labai gerai, tai labai blogai. Pagalvojau, kad reikia padaryti kažką griežto, kažką tokio, kad organizmas tikrai gerai apsivalytų“, – prisiminė buvęs veganas.
Tada internete rado sulčių dietą, pagal kurią 90 dienų reikia gerti tik sultis. Jos turi būti šviežiai spaustos, daržovių arba vaisių.
„Tuo metu man jau ir taip trūko įvairių medžiagų, o tada jų pradėjo trūkti dar labiau, todėl jaučiausi visiškai silpnai. Šiek tiek kažkur išeidavau ir grįždavau namo pamiegoti. Buvo ir gerų dalykų, pavyzdžiui, išsivalė oda. Tačiau blogiausiai buvo po sulčių dietos. Buvau toks išbadėjęs, kad pradėjęs valgyti nebegalėdavau sustoti, pradėjau visada persivalgyti. Vienu kartu galėjau laisvai suvalgyti litrą košės. Galvojau tik apie maistą, kokį jį pirkti ir panašiai. Tas metas man buvo tikras pragaras“, – pasakojo P. Mekionis.
Pasak vyro, jis tapo labai irzlus, niekur nenorėjo eiti, nuo visų užsidarė, tačiau po sulčių dietos niekaip negalėjo vėl sugrįžti į normalias vėžes, darėsi tik blogiau. Į galvą vis lindo niūrios įkyrios mintys, kad dėl visko kalti parazitai, gyvenantys jo organizme, kad jis yra nešvarus, kad reikia apsivalyti.
„Visiškai nebežinojau, ką daryti. Tada pradėjau melstis, skaityti Šventąjį Raštą. Po kelių savaičių man po truputį prasivėrė akys, nebesupratau, kaip galėjau tikėti visais tais mitybos guru, pradėjau jų nebesekti, žiūrėti į viską kritiškai. Facebook‘e kaip tik radau „ex-veganės“ išpažintį, kuri buvo vegane 13 metų. Supratau, kad einu į pražūtį, kad niekada neapsivalysiu“, – prisipažino P. Mekionis.
Po kelių dienų jis po ilgo laiko vėl pirmą kartą paragavo mėsos, vištienos. Tą vakarą suvalgė jos gal kilogramą.
„O tada jau laukiau, kada atvažiuos greitoji, nes buvau įsitikinęs, kad kažkas tikrai bus blogai. Bet nieko blogo nebuvo. Supratau, kad fanatizmas ir sveikata yra skirtingose pusėse. Kas iš to, jei visą gyvenimą praleisi labai gražiame kūne, bet daugiau apie nieką kitą negalvosi, tik apie maistą. Supratau, kad noriu save mylėti labiau, nei maistą. Šiuo metu valgau viską ir manau, kad žmogus turi valgyti tai, kas daro jį laimingu“, – savo istoriją pasakojo P. Mekionis.