„Tai gali būti dėl daugelio priežasčių. Gal po žiemos mityba buvo netinkama, gal psichologiškai slegia tamsus periodas. Be to, yra ir tam tikrų ligų, kurios [...] išryškėja ne iš karto“, – pastebi ji.
Tačiau pavasaris, anot gydytojos, miegui įtakos neturėtų daryti: „Galbūt laiko pokytis, kai pasukami laikrodžiai, kuriam laikui šiek tiek išderina miego ritmą. Bet [...] daugiau vis dėlto lemia įtampa, stresas, rūpesčiai.“
– Ponia Babenskiene, kodėl būtent pavasarį žmonės ima jaustis pavargę?
– Dažniausiai, keičiantis metų laikui, visos ligos, kurių nejaučiame nuolatos, paūmėja. Atėjus pavasariui, kaip tik norėtųsi pajusti jėgų antplūdį, bet pacientai vis dažniau skundžiasi nuovargiu, nemiga, sumažėjusiu darbingumu. Tai gali būti dėl daugelio priežasčių. Gal po žiemos mityba buvo netinkama, gal psichologiškai slegia tamsus periodas. Be to, yra ir tam tikrų ligų, kurios aiškiais simptomais nepasireiškia labai ilgai ir išryškėja ne iš karto, jos paaiškėja pamažu, organizme vykstant tam tikriems pokyčiams.
– O tie užslėpti susirgimai pamatomi būtent pavasarį?
– Dažniausiai pavasarį, kaip minėjau, keičiantis metų laikui. Daug daugiau pacientų skundžiasi negalavimais arba bendrais simptomais.
– Daktare, ar pavasarinį nuovargį lemia vitaminų stoka?
– Dauguma sutrikimų tikrai gali būti dėl vitaminų arba elementų disbalanso. Mūsų organizmui (tiek širdies darbui, tiek raumenų, kaulų struktūrai) vitaminai ir mikroelementai labai reikalingi. Kitu atveju darosi silpna, organizmas mažiau aprūpinamas deguonimi ir tai jį sekina.
– „Ryto garsų“ klausytojos sako, kad joms jėgų pavasarį suteikia žalumynai, augantys sode, darže.
– Liaudiškos priemonės ir tai, kas auga Lietuvoje, tikrai gerai. Tik negalima jų padauginti, nes organizmą žeidžia ir tam tikrų medžiagų stygius, ir perteklius. Todėl priemonės, kurios gerina sveikatą, reikalingos, bet taip pat reikėtų išsitirti, ar tikrai visas organizmas funkcionuoja tinkamai. Nes, jei sutrikusios tam tikros funkcijos, mikroelementai ir vitaminai gali ir nepadėti.
– Ar daržovėse ir vaisiuose pakanka vitaminų?
– Aš pirmiausia siūlyčiau atlikti profilaktinius tyrimus. Ir tik objektyviai nustačius, ar vitaminų trūksta, ar kaip tik yra jų perteklius, galima imtis visokių priemonių. Be abejo, pagalbinės priemonės organizmui tikrai reikalingos. Dėl netinkamos mitybos žiemą vitaminų stygius bus, bet pirmiausia reikėtų pasitikrinti. Mes dalyvavome projekte, kurio rezultatai mane labai nustebino. Tyrėme gana jaunus darbingus žmones, kurie visiškai niekuo nesiskundė (nebent didesniu nuovargiu). O, atlikę tyrimus, nustatėme labai daug mažakraujystės atvejų.
– Žmonės gerai jaučiasi, bet, pasirodo, serga mažakraujyste?
– Taip. Jokių požymių nėra, jie buvo visiškai sveiki, tiesiog atėjus pavasariui sugalvojo pasidaryti kraujo tyrimus. Kraujo tyrimai parodė, kad beveik trečdaliui žmonių mažakraujystė jau buvo arba pažengusi, arba beprasidedanti. Tokios lėtinės ligos labai pavojingos: kadangi nėra simptomų, mes į tai nekreipiame dėmesio, bet jos savaime niekur neišnyksta ir tik gilėja. O kai atsiranda simptomai, dažnai liga yra pažengusi ir tada vien profilaktinių priemonių nepakanka.
– Ką tuomet daryti? Pavasarį tikrintis kraują?
– Manau, kad kartą per metus, net ir jaučiantis gerai, būtina pasitikrinti kraują, pasižiūrėti, ar nėra kažkokių medžiagų, kurių organizme neturėtų būti, ar nevyksta kokie patologiniai procesai.
– Kiek įtakos sveikatai turi sportas?
– Tyrėme grupę pagyvenusio amžiaus žmonių, kurie sveikai maitinosi ir sportavo tik savaitę. Prieš tai atlikome cholesterolio tyrimus – beveik visų kraujyje cholesterolio kiekis buvo padidėjęs. Po savaitės vėl atlikome tyrimus, ir, mano nuostabai, cholesterolio kiekis buvo mažesnis arba normalus. Taigi iš tikrųjų sportas, fizinis aktyvumas ir tinkama mityba organizmui turi labai daug įtakos.
– O ar pacientai pavasarį skundžiasi sutrikusiu miegu?
– Galbūt laiko pokytis, kai pasukami laikrodžiai, kuriam laikui šiek tiek išderina miego ritmą. Bet pats metų laikas neturėtų turėti įtakos, daugiau vis dėlto lemia įtampa, stresas, rūpesčiai.