Verta paminėti, kad prieš užlipdama ant pakylos, telšiškė numetė net 40 kilogramų, kurių priaugo nėštumo metu.
„Nors ir nevalgiau neįprastai, nebuvo maisto užgaidų ar šaldytuvo varstymo naktimis, iki šiol nesuprantu, kodėl tiek daug priaugau, išties man buvo šokas. Iki nėštumo nebuvau putli, bet visada norėdavau atsikratyti bent kelių kilogramų“, - sakė N. Gorelė.
Pirmuosius dešimt moteris „paliko“ gimdymo namuose. Dėl likusių 30 teko paplušėti labiau.
„Likę 30 nukrito per metus ir du mėnesius. Dabar sveriu mažiau nei prieš nėštumą. Nors sakoma, kad maitinant sunku numesti svorį, galiu paneigti, kad tai yra mitas. Nereikia ieškoti pasiteisinimų. Taip pat dažnai sakoma, kad nėra laiko būti su vaikais, bet jei yra noras, laiko galima surasti viskam“, - tikina pašnekovė.
Apie nereikalingus kilogramus moteris galvojo dar nėštumo metu.
„Pradėjau žinoma, nuo maisto, nes maistas gi sudaro 70 % sėkmės. Sportuoti galėjau tik po 6 mėnesių. Pradėjau nuo aerobikos užsiėmimų, kūnas šiek tiek sutvirtėjo ir nusprendžiau sportuoti sporto klube, nes visgi ten, mano manymu, galima greičiau pasiekti norimų formų. Taip pat pradėjau bėgioti ir žaidžiau lauko tenisą. Išties sportavau labai daug“, - mena telšiškė.
Minčių pasiduoti ji sako neturėjusi, nes motyvavo ir tai, kad senesni draugai jos po kiek laiko jau nepažindavo gatvėje. Širdį glostė ir artimųjų komplimentai.
Po kurio laiko treneris pasiūlė moteriai kilstelti kartelę.
„Sportavau daug ir sporto salėje dirbantis treneris labai stebėjosi, iš kur tiek turiu jėgų. Pamatęs ryžtą ir valią, siūlė dalyvauti varžybose, bet man ta mintis atrodė juokinga. Tačiau po kelių mėnesių salėje sportuoti pasidarė truputį monotoniška ir nuobodu, tad išsikėliau naują tikslą – ruoštis varžyboms. Ilgai nedrįsau pradėti, bet ta mintis tiesiog užvaldė. Aišku, galėjau rinktis ir bikini kategoriją, tačiau didesnę sėkmę ir potencialą įžvelgiau kultūrizme, visgi konkurencija mažesnė. Varžybose sudalyvavau vos po metų sporto, be abejonės, dar turiu kur tobulėti“, - atvirai kalbėjo Neringa.
Didžiausiu šios sporto šakos iššūkiu moteris vadina mitybą.
„Gali sportuoti daug ir taisyklingai, bet mityba nulemia viską. Kelis mėnesius iki varžybų galima valgyti ryžius, avižas, vištieną, kiaušinius, agurkus, dar kartais ir kitas žalias daržoves. Besiruošiant pirmoms varžyboms buvo tikrai sunku ir dažnai suabejodavau, ar man to reikia.
Dietos metu neapsakomai norėjosi sausainių, net pats paprasčiausias „gaidelis“ atrodydavo nerealiai skanūs. pTuo metu sasiruošimas rudens seoznui atrodo lengvesnis, kolkas neatsirado jokių silpnybių maistui. Jei artimieji palaiko, tada lengviau. Daug palaikymo sulaukiu ir iš žmonių, kurie sportuoja tame pačiame sporto klube. Tačiau didžiausia motyvacija turbūt buvo tada, kai po varžybų prie manęs priėjo 6 metų mergaitė ir sakė, jog užaugusi bus kaip aš, sportuos ir dalyvaus varžybose. Išties geras jausmas būti kažkam pavyzdžiu“, - pasakojo Neringa.
Metas liautis ieškoti pasiteisinimų
Atletinis kultūrizmas ne tik pakeitė Neringos kūno formas, tačiau ir požiūrį į moters figūrą.
„Anksčiau bet kuri liekna moteris man jau atrodydavo geros figūros, bet dabar pažiūri, ir matai, kad jai, pavyzdžiui, reikėtų padirbėti ir suformuoti stangresnius sėdmenis. Tačiau negalvoju, kad visos mes turime būti manekenės, svarbiausia yra savo kūne gerai jaustis. Jei taip nėra, vadinasi, reikia kažką keisti, ir čia kalbu ne tik apie grožį, bet ir apie sveikatą.
Kai sportuoji ir sveikai maitiniesi, atsiranda žymiai daugiau energijos, net ryte galima anksčiau keltis – nors, pavyzdžiui, aš visada būdavau miegalė. Pasikeitė ir požiūris į patį procesą, nesuprantu, kaip žmonės negalvoja, ką valgo. Juk esi tai, ką valgai. Arba neretai žmonės nori pasikeisti, bet vis vien nieko nedaro ir ieško pasiteisinimų – pokyčiai savaime neįvyksta“, - stebėjosi N. Gorelė, kurios pačios motto yra „patikėk, kad tu gali, ir tu jau pusiaukelėje“.
„Kartais pasitaiko visokių dienų, kai atrodo bėgi, skubi, nespėji. Su laiku ir vyras įsitraukė į šį sportą ir nors dukrytė dar maža, labai džiaugiuosi, kad renkasi sveikus užkandžius ir dažnai sako: „mama einam pasportuoti“ – mane tai džiugina ir motyvuoja nesustoti“, - džiaugėsi kultūristė.
Maistas turi būti sotus, tačiau ir sveikas
Paprašyta papasakoti apie savo meniu, moteris tikina, kad svarbu ne tik tai, ką valgai, tačiau ir kaip dažnai tai darai.
„Visada rinkausi gana sveikus produktus ir neturėjau priklausomybės nuo saldumynų, tik valgydavau netinkama tvarka ir porcijomis. Labai svarbu mitybos režimas. Anksčiau tai nespėdavau pavalgyti, tai nenorėdavau. Dabar tokių klaidų nedarau. Valgau kas 3 valandas, vengiu cukraus, ypatingai mano mityboje trūko daržovių, tad jų dabar valgau daug ir kuo įvairesnių. Visiškai atsisakiau kepto maisto, bulvių. Racione padaugėjo žuvies. Taip pat akivaizdu, kad nevalgyti po 6 yra tikrų tikriausias mitas. Angliavandenius valgau tik iki 15 val. Mažiau valgau vaisių, nors jie ir sveikas produktas, tačiau, norint numesti svorio, jais piktnaudžiauti nereikėtų. Ėmiau valgyti grūdines kultūras“, - vardijo pašnekovė.
Šiandien moteris valgydama galvoja ne tik tiek apie skonį, o apie tai, kokią naudą jos kūnui suteiks šis maistas – ar pakanka maistingųjų medžiagų, vitaminų. N. Gorelė šypsos prisiminusi, kad buvo susiviliojusi ir žaliavalgyste, tačiau jau po savaitės suprato, kad tai – ne jai. Svarbiausai, moters teigimu, susikurti tokį mitybos planą, kuris teikia sotumo, tačiau yra sveikas. Tik tada bus galima pamiršti įvairiausias dietas, kuriomis dabar kankinasi daugelis moterų.