Dėl to, priklausomai nuo asmens, ketoflu (būsena, primenanti susirgimą gripu) periodas gali užtrukti nuo 2 iki 10 dienų, kai pasireiškia galvos skausmas, bendras silpnumas, suirzimas ir aiškiai suvokiamas alkis greitai energijai – spurgoms, picoms ir pan.“, - pasakojimą pradeda 25-erių Juozas Jankauskas.
Medicinos rezidentas, būsimas sporto medicinos gydytojas neturi viršsvorio ar sveikatos bėdų, tačiau nusprendė „savo kailiu“ patirti, ką reiškia laikytis dietos. Savo eksperimentui jis pasirinko ketoninę mitybą.
„Šios mitybos gražumas paprastume – 60-70% dienos kalorijų turi kilti iš riebalų, 20-30% iš baltymų, o angliavandeniams - kiek lieka. Noriu suprasti, kaip veikia žmogaus organizmas, kuomet kardinaliai pakeičiama metabolika, smegenys pradedamos maitinti kitu energijos šaltiniu ir kokių trumpalaikių efektų tai gali turėti žmogaus organizmui“, - pagrindinį argumentą pristatė pašnekovas.
Pasak jaunojo specialisto, ketogeninės mitybos idėja atsirado dar 1920 m. Amerikoje, kur tuo metu ji buvo skirta gydymo tikslais epilepsija sergantiems pacientams.
Angliavandenių bei cukraus juk racione nerasta, tad ir gliukozės kraujyje mažai beaptinkama, galiausiai ir insulino svyravimo organizme nėra. Tada ši „dieta“ buvo pradėta taikyti ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams, ir gana sėkmingai. Galiausiai, šią idėją pasigavo ir kultūrizmo industrija – kai organizmas pereina į ketogeninį režimą, iš kūno greitai pasišalina pertekliniai vandenys, kurių stoka visuomet reikalinga per čempionatus, mat jie maskuoja išsišokusius raumenis. Pagaliau, šią mintį nusižiūrėjo ir mitybos industrija, kuri greta esančių milijono kitų sukūrė dar vieną dietą“, - aiškino J. Jankauskas.
Toliau viskas vyksta labai paprastai.
„Organizmas, negaudamas angliavandenių, pradeda skaldyti riebalus – ilgalaikius energinius rezervus ir maitintis iš jų. Tada ir susidaro elementai, kurie vadinami ketonais. Evoliuciškai mūsų organizmas išmoko ketonus naudoti kaip energiją. Dar visai neseniai, kai mūsų promočiutės ir proseneliai sudarė migruojančias gentis ir bėgiodavo paskui savo maistą, pasisekdavo ne visada. Tada tekdavo badauti, o kai badauji, organizmo riebalai skyla, o šio proceso metu išsiskiria ketonai“, - pasakojo pašnekovas.
Šios dietos Juozas ketina laikytis vieną mėnesį. Tikslai gana aiškūs – kasdien suvartoti ne daugiau 30 g angliavandenių, riboti alkoholį bei informuoti aplinkinius apie pasiektus rezultatus.
Pasekmių išvengti nepavyks
Kol kas praėjo tik savaitė, tačiau būtent pirmosios dienos ir būna pačios sunkiausios.
„Didelis ketonų kiekis organizme yra organizmo veiklos sutrikimo indikatorius (jų kiekis, pavyzdžiui, padidėja sergant cukriniu diabetu), todėl padažnėja šlapinimasis bei kankina nuolatinis troškulys. Organizmas mėgina su šlapimu pašalinti ketonų perteklių, tačiau su skysčiais kartu dingsta ir daug elektrolitų, tokių kaip magnis, natris. Jei naujajame racione nėra pakankamai šių medžiagų, jaučiami širdies permušimai, ritmo svyravimai ar net dusulio epizodai, jei užsiimi aktyvesne fizine veikla.
Dar daugiau, šis eksperimentas veikia ir žarnyną. Jame gyvena milijonai bakterijų, kurios iki šiolei augo su jumis ir padėdavo visam virškinimo procesui, kurios taip pat mito visais tais angliavandeniais, kuriuos pats į burną kasdien dėdavai. Joms taip pat badas. Savo pasirinkimu tu sukeli savo žarnyno bakterijoms masinį genocidą! O tai sukelia skrandžio diskomfortą, galimus pūtimo epizodus ar net viduriavimą. Be viso to yra ir bendras energijos trūkumas ir mieguistumas“, - pasekmes vardijo rezidentas.
„Tai natūralu, - ramina Juozas. - Mes verčiame organizmą pereiti greitai ant kito energijos šaltinio. Čia kaip į mašiną nuolat pylus 95 numerio kurą, staiga vieną dieną pradedi į baką kišti paraloną ir skiedras“.
Pašnekovo teigimu, per pastaruosius 20-30 ar daugiau metų įpratinome savo organizmą vartoti balansuotą maistą – greitą energija raumenys, smegenys ir kiti audiniai pasiimdavo iš maiste esančių angliavandenių, „statomąją medžiagą“, kuri padeda palaikyti raumenų būklę, kepenų veiklą ir kitas sistemas, ėmėme iš baltymų, o riebalai visuomet buvo kiek ribojami, nes tai rezervinis energijos šaltinis, kuriuos organizmas „atsidėdavo“ į „taukines“ bei poodinį odos sluoksnį.
„Bet su riebalais mes gauname ir neįtikėtinai daug tik su riebalais pasisavinamų medžiagų ir kitų itin svarbių elementų, kurių kitur nerasta – linolo , linoleno rūgščių, begalės vitaminų ir t.t.. O kai iš mitybos pašalini greitai pasisavinamą energiją – angliavandenius – tavo organizmas neturi kur dingti. Tenka pradėti gyventi naudojant rezervinį energijos šaltinį – riebalus“, - ketoninės mitybos subtilybėmis dalijosi pašnekovas.
Kokių rezultatų pasiekta per šį mėnesį – kitoje publikacijoje.
Ne blogiausias variantas
Mitybos specialistė Evelina Pleterienė perspėjo, kad paskui šią dietą velkasi prieštaringos informacijos šleifas, tačiau pridūrė, kad jei jau nuspręsta laikytis dietos, ši – tikrai ne blogiausias variantas.
Jei mitybos pagrindą visgi sudaro riebalai, labai svarbu, kokius renkatės.
„Dabartinis mokslas jau ne kartą sakė, kad nesotieji riebalai mūsų netukina, tačiau lygiai taip pat teigiama, kad mityba turi būti įvairialypė. Tiesa, visi sutinka bent dėl vieno – mums nereikia tuščių kalorijų iš cukraus“, - teigė E. Pleterienė.
Sveikos mitybos specialistė pastebėjo, kad daugelį jos klienčių vienija „angliavandenių baimė“.
„Žmogus pirmiausiai turi atskirti sudėtinius („geruosius“) angliavandenius nuo lengvųjų (arba „baltųjų“) kurių mums reikia suvartoti kuo mažiau – įvairūs saldumynai, miltiniai patiekalai, vaisiai, balta duona. Kiekvienas žmogus turėtų peržvelgti savo racioną, atpažinti bloguosius angliavandenius ir juos pakeisti geraisiais. Vėliau jau pagal masę, lytį, amžių, fizinį krūvį galima pasiskaičiuoti, kiek gramų angliavandenių reikia suvartoti per parą. Svarbu atsiminti, kad angliavandenius geriau suvartoti pirmoje dienos pusėje, o vakarop mažinti jų kiekį – tiek kalbant apie sudėtinius arba paprastuosius“, - patarė E. Pleterienė.