Tai buvo vienas didžiausių ir išsamiausių eksperimentų mitybos tema. Kaip riebus maistas veikia mūsų sveikatą? Tačiau jo rezultatai buvo paskelbti tik dabar, po daugiau nei 40 metų, medicinos žurnale BMJ.
Šio tyrimo rezultatai verčia abejoti visuotinai priimta nuomone apie riebalus, kuri vyrauja jau ne vieną dešimtmetį, ir yra įtvirtinta įtakinguose leidiniuose, kaip, pavyzdžiui, JAV vyriausybės išleistose mitybos gairėse. Tačiau gerokai pavėluotai paskelbti Minesotos koronarinio eksperimento rezultatai parodo, kaip sunku dienos šviesą išvysti naujiems tyrimo rezultatams, jeigu jie prieštarauja visuotinai priimtoms normoms.
O ši istorija prasidėjo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai JAV Minesotos valstijoje mokslininkai atliko eksperimentą su tūkstančiais psichiatrinėse ligoninėse gydytų pacientų, kad palygintų dvi dietas.
Viena pacientų grupė buvo maitinama taip, kad jų kraujyje sumažėtų cholesterolio kiekis ir sumažėtų širdies ligų rizika. Šie pacientai suvartojo mažiau sočiųjų riebalų, mažiau cholesterolio ir vartojo daugiau augalinių riebalų. O kita grupė pacientų maitinosi taip, kaip tipiniai amerikiečiai.
Kaip ir galvojo mokslininkai, speciali dieta tikrai padėjo sumažinti cholesterolio kiekį. Tačiau ji neturėjo jokio poveikio širdies ligoms. Mokslininkai sakė įtarę, kad nauda būtų pasireiškusi, jeigu eksperimentas būtų trukęs ilgiau.
Mokslininkai teigė, kad buvo stebima „teigiama tendencija“ tarp jaunesnių pacientų.
Šiandien šios dietos principai – mažiau sočiųjų riebalų, daugiau augalinių riebalų – yra rekomenduojami JAV vyriausybės išleistose mitybos gairėse. Tačiau išsamesnė Minesotos duomenų analizė rodo, kad šis patarimas mažų mažiausiai nepagrįstas. Iš tiesų ji net leidžia teigti priešingai: tarp pacientų, kuriems buvo sumažintas cholesterolio kiekis, mirčių nuo širdies ligos atvejų buvo daugiau, negu tarp tų, kuriems cholesterolio kiekis nebuvo mažinamas.
Ir didesnis mirtingumas tarp pacientų, besilaikiusių specialios dietos, itin ryškus vyresnių nei 64 metų amžiaus žmonių grupėje.
Dabar mokslininkai iš Šiaurės Karolinos universiteto Nacionalinių sveikatos institutų teigia, kad duomenų iš pastarųjų 40 metų trūkumas veikiausiai paskatino netinkamą šio mitybos klausimo suvokimą.
„Nepilnas duomenų paskelbimas privedė prie to, kad šios specialios dietos nauda buvo pervertinta, o potenciali rizika nebuvo pakankamai įvertinta“, – sako jie.
„Jeigu šio eksperimento rezultatai būtų paskelbti prieš 40 metų, tai veikiausiai būtų pakeitę mokslinių tyrimų apie mitybos poveikį širdies veiklai trajektoriją ir rekomendacijas“, – sakė senuosius duomenis analizavusiems mokslininkams vadovavusi Šiaurės Karolinos universiteto atstovė Daisy Zamora.
Naujasis tyrimas netruko sulaukti kritikos, ypač tų ekspertų, kurie pasisako prieš sočiuosius riebalus.
„Esmė yra ta, kad ši ataskaita neprideda jokios naudingos naujos informacijos ir yra nereikšminga esamoms mitybos rekomendacijos, kuriose pabrėžiama, kad reikia sočiuosius riebalus keisti polinesočiaisiais“, – sakė Harvardo universiteto Mitybos katedros vedėjas Walteris Willettas. – Daugelis įrodymų paremia šią išvadą.“
Naująją senojo eksperimento analizę jis pavadino „įdomia istorine išnaša“.
Naujoji analizė neabejotinai dar labiau paskatins debatus apie prieštaringiausiai vertinamą mitybos klausimą: ar sotieji riebalai, kurių yra daug mėsoje ir pieno produktuose, prisideda prie širdies ligų? Tai neabejotinai yra svarbus klausimas, nes širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis Jungtinėse Valstijose, o amerikiečiai vartoja daug raudonos mėsos ir pieno produktų.
JAV valdžia jau ilgą laiką dėl žmonių sveikatos problemų kaltina sočiuosius riebalu ir jos išleistose mitybos gairėse žmonėms rekomenduojama mažinti jų suvartojimą.
Iš tiesų mitybos gairės paremtos principais, kurie prie 40 metų buvo minimi Minesotos mokslininkų. Amerikiečiams patariama mažinti sočiųjų riebalų suvartojimą juos pakeičiant augaliniais riebalais. Būtent tai Minesotos mokslininkai darė prieš 40 metų. Kalbant konkrečiau, amerikiečiams patariama per dieną suvartoti maždaug penkis arbatinius šaukštelius (27 gramus) augalinio aliejaus: rapsų, kukurūzų, alyvuogių, žemės riešutų, sojų ar saulėgrąžų.
„Augaliniai aliejus turėtų pakeisti sočiuosius riebalus, o ne uos papildyti“, – teigiama gairėse.
Tačiau idėja, kad atsisakę sočiųjų riebalų žmonės taps sveikesni niekada nebuvo iki galo įrodyta. Ir pastaraisiais metais atlikti klinikiniai tyrimai ir didelio masto stebimosios studijos davė priešingų rezultatų. Tai, ar atsisakę sočiųjų riebalų tapsite sveikesni, priklauso nuo to, kuo juos pakeičiate.
„Šis tyrimas leidžia teigti, kad nėra pakankamų įrodymų daryti tvirtų išvadų apie augalinių aliejų naudą“, – sakė Šiaurės Karolinos universiteto Nacionalinių sveikatos institutų atstovas Christopheris Ramsdenas. Nors jis ragina neskubėti daryti išvadų apie naująją analizę, jis taip pat sako, jog tyrimas leidžia teigti kad sotieji riebalai „gali būti ne tokie blogi, kaip iš pradžių manyta“.
Minesotos eksperimento duomenis Ch. Ramsdenas su kolegomis aptiko studijuodami potencialiai žalingą linoleno rūgties, kuri yra viena pagrindinių daugelio augalinių aliejų sudėtinė dalis, poveikį žmogaus sveikatai. Preliminariose tyrimo išvadose sakoma, kad yra ryšys tarp šios rūgšties ir tam tikrų ligų, kaip chroniškas skausmas. Mokslininko teigimu, žmonės suvartoja gerokai daugiau šios rūgšties nei reikia. Prieš išsivystant žemės ūkiui, žmonės iš linoleno rūgties gaudavo 2-3 proc. savo kalorijų, o dabar amerikiečiai suvartoja gerokai daugiau augalinio aliejaus.
***
Iki šiol neaišku, kodėl visi Minesotos eksperimento duomenys nebuvo paskelbti. Šis tyrimas buvo labai tikslus. JAV visuomenės sveikatos tarnybos ir Nacionalinio širdies instituto finansuojamame tyrime dalyvavo daugiau nei 9000 atsitiktine tvarka vienai iš dviejų grupių priskirtų pacientų. Buvo fiksuojami jų cholesterolio lygio ir kiti medicininiai rodikliai.
W. Willettas supeikė šį eksperimentą, nes daugelis pacientų specialios dietos laikėsi gana trumpą laiką, kadangi buvo išleidžiami iš psichiatrijos ligoninių. Tačiau maždaug ketvirtadalis tyrimo dalyvių specialios dietos laikėsi metus ar daugiau.
Kodėl toks iš pažiūros gerai atliktas tyrimas niekada nebuvo tinkamai įvertintas išlieka paslaptis.