Mitybos revoliuciją Amerikoje pradėjo lietuvė
Pasak JAV Klivlendo klinikos Welness instituto įkūrėjo dr. Caldwello Esselstyno, skaitysiančio pranešimus „Ann Wigmore“ gyvo maisto konferencijoje Vilniuje bei medikams skirtoje Gyvenimo būdo medicinos konferencijoje Kaune, labai gaila, kad šiandien visose visuomenėse progresuoja betikslės ligos, kurios atsiranda dėl neteisingos mūsų mitybos ir kurių neturėtų būti. Nuo jų miršta vis daugiau žmonių, o jų gydymui išleidžiama vis daugiau pinigų.
JAV gyvo maisto programomis lėtines ligas gydančio Hipokrato instituto atstovas dr. Brianas Clementas atsiprašė, kad Amerika po visą pasaulį paskleidė greito maisto idėjas, todėl dabar visame pasaulyje žmonės kenčia nuo tų pačių bėdų, kaip amerikiečiai. „Tačiau esate labai gyvybinga, optimistiška šalis ir galite pasiekti tiek, kiek negali didelės šalys, tokios kaip JAV ar Vokietija“, - sakė jis.
Kaip susigaudyti daugybėje priešingų mitybos teorijų
Pasak mokslininkų, vis daugėja mokslinių įrodymų, kad gyvenimo būdas turi didžiulį poveikį stengiantis suvaldyti šiuolaikinių lėtinių ligų epidemiją.
Pasak C. Esselstyno, ir patys mokslininkai turėtų susėsti, peržiūrėti visas skirtingas rekomendacijas ir sutarti, kas tarp jų yra bendra. „Beveik visose jų rekomenduojama vengti gyvulinės kilmės produktų – mėsos ir pieno, taip pat riebalų ir cukraus. Mokslas įrodė, kad yra maisto produktų, kurie, kaskart patekę į mūsų burną, daro mums žalą. Taigi šiuo klausimu mes jau sutariame – kai kurie produktai yra žalingi. Dabar belieka susitarti, ką valgyti. Jei žmonės valgys daugiau žalio maisto, gers želmenų sultis, tikrai gaus naudos. Suprantu, kad yra tam tikro pasimetimo tarp principų, bet vienas dalykas aiškus – kiek įmanoma, valgyti mažiau gyvulinio maisto. Štai Suomijoje, Karelijos srityje, 1972 m. sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis buvo didžiausias. Jie pradėjo programą, kurios dėka buvo sumažintas rūkančių žmonių skaičius ir atsisakyta gyvulinių riebalų. Sergamumas per 30 metų sumažėjo 80 proc. Tai stulbinami rezultatai“, - pasakojo svečias iš JAV.
Pasak B. Clemento, statistikos duomenys rodo, kad vis daugiau žmonių pereina prie augalinio maisto. Tarp jaunos, vadinamosios X kartos atstovų pagal apklausas norėtų tapti veganais net 48 proc. Tai žmonės, kurie nepasitiki oficialios medicinos rekomendacijomis, nevartoja vaistų, nes mato, kaip atrodo jų tėvai ir seneliai.
„Sutinku, kad mitybos toerijose yra daug kontraversijos. Oficialūs mokslininkai nerekomenduoja to, ką rekomenduojame mes. Jie teigia, kad pienas yra gerai, sūris yra gerai, mėsos reikia valgyti taip pat kasdien. Tai yra įprasta rekomendacija, bet mes turime kitokios patirties. Su mityba susijusių ligų paplitimas rodo, kad tokios rekomendacijos neveikia. Yra labai daug informacijos ir tyrimų, kurie rodo, kad augalinis maistas tinka ne tik ligoms gydyti, bet ir prevencijai. Aišku, nebūtina sakyti griežtai, kad daugiau nė lašelio pieno ar kąsnio mėsos. Sunku visko iškart atsisakyti, kaip maitinomės daug metų. Mažinkime šių produktų kiekį po truputį ir laikui bėgant pajusime, kad jaučiamės geriau ir kad tai teisingas kelias. Deja, žmonės ima keisti mitybą, kai suserga, nors reikėtų pradėti savimi rūpintis anksčiau“, - teigė Europos gyvenimo būdo medicinos asociacijos atstovas prof. Clausas Leitzmannas.
Siūlo perpiešti sveikos mitybos piramidę
Paklausti, kaip turėtų atrodyti pagal juos sveikos mitybos piramidė, visi ekspertai tikino, kad dabartinė nėra nupiešta remiantis vien mokslu, bet ir mėsos bei pieno pramonės įtaka, kuri šiandien neišvengiama.
Pasak mokslininkų, kalbant apie augalinį maistą neretai diskutuojama, kad jis neužtikrina reikiamo omega-3 rūgščių kiekio, o jos yra būtinos mūsų organizmui. „Omega-3 tikrai netrūks, jei valgysite pakankamai žalių lapinių daržovių. Taip pat jomis puikiai aprūpins šaukštas čija sėklų arba linų sėmenų. Beje, kuo ilgiau maitinamasi augaliniu maistu, tuo geriau organizmas iš jo pasisavina visas medžiagas ir jam iš tiesų nieko ima netrūkti“, - tikino C. Esselstynas.
Tiesa, net vėžinius susirgimus Hipokrato institute gydantis B. Clementas prieštarauja, kad pats spręsti, ką valgyti gali nebent sveikas žmogus: „Aš dirbu su ligoniais, todėl neturiu prabangos leisti žmonėms patiems nuspręsti, ką jiems valgyti, kai, pavyzdžiui, gresia širdies smūgis. Tokiu atveju per parą žmogus negali suvartoti daugiau 230 gramų cholesterolio – tiek jo yra viename kiaušinyje“.