Portalas „Delfi“ jau rašė, kad iš vaistinių dingo paracetamolis vaikams. Apie tai galite plačiau paskaityti čia. Pasirodo, neliko ir tokių antibiotikų suspensijų vaikams, kaip amoksicilinas. Su tuo susidūrė vilnietė Ugnė (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kai susirgo jos penkiametis sūnus. Dėl vaistų teko sukarti pusšimčio kilometrų kelią, nes Vilniuje reikiamo vaisto tiesiog nebėra.
Pakalbinti vaistinių ir atsakingų institucijų atstovai patvirtino, kad problema išties egzistuoja. Tad kas gi nutiko, kad XXI amžiuje Lietuvoje nebeliko kuo gydyti vaikų?
Dėl vaisto važiavo 50 kilometrų
Mama Ugnė pasakojo, kad jos sūnelis jau anksčiau buvo susirgęs ūmiu stipriu gerklės uždegimu ir pasveikęs vėl atkrito – vaikui stipriai sukilo temperatūra.
„Nuvažiavome į polikliniką. Kol padarė tyrimus ir paskyrė antibiotikų – amoksicilino suspensiją vaikams, jau buvo vakaras. Vyras į vaistinę nuvyko tik apie 19.30 val, o atėjęs išgirdo: „Tokių vaistų nėra. Jų nėra visame Vilniuje“.
Skambiname į kitą vaistinių tinklą, ten irgi sako, kad vaistų nėra. Man sako: „Šių antibiotikų Lietuvoje likę tik keliuose miesteliuose. Jeigu norite, važiuokite. Visa Lietuva ieško šių vaistų“.
Pasitikriname internete: parašyta, kad tie vaistai nebeteikiami jau nuo spalio 24-os. Matyt, daug vaikų susirgo ir likučiai baigėsi.
Skambinome vėl gydytojui, prašydami pakeisti antibiotiką. Mums sako, kad nėra kuo – tokių pačių tik kito gamintojo vaistų nėra, o kiti antibiotikai netinka. Vienintelė išeitis yra pirkti suaugusiesiems skirtas tabletes, kurios yra netirpios, jas reikia skelti į kažkiek dalių, šaukštu sutrinti į miltelius, atskiesti ir bandyti sugirdyti vaikui.
Aišku, jie labai bjauraus skonio. Šitam mano vaikui tai visiškai netinka. Vaikas sergantis, atsisako visko, jeigu ką gauna, žiaukčioja ir išvemia. Kiekvieną tabletę girdyti tokiu būdu reikėtų košmariškų pastangų“, – atviravo Ugnė.
Iš vieno vaistininko ji sužinojo, kad nėra ir kito pavadinimo vaikams skirto antibiotiko, bet to neliko vaistų plaučių uždegimui gydyti.
Šiaip ne taip šeima gavo deficitu tapusio antibiotiko, tiesa, dėl to teko vykti į kitą miestelį, esantį už 50 kilometrų.
„Pirkome paskutinius likučius ne Vilniuje. Prieš važiuojant į vaistinę, vaistą jau buvau rezervavusi. Man paliko, bet liepė kuo greičiau atvažiuoti pasiimti, nes jau daug žmonių dėl šių vaistų kreipėsi, vertė juos parduoti, grasino vaistininkams. Dėl to sukilo didelis ažiotažas“, – teigė mama.
Pasak jos, kol antibiotiko neturėjo, vaikui temperatūrą bandė numušinėti kaitaliodama paracetamolį su ibuprofenu kas 4 valandas, nes vienos rūšies vaistą galima vartoti tik kas 6 val., o vaikui temperatūra pakildavo greičiau. Taigi mama nusprendė nelaukti stebėdama, kaip vaikas kelias valandas kankinasi su aukšta temperatūra.
Atnaujinti tiekimą žada metų pabaigoje
Vaistinių tinklų atstovai portalui „Delfi“ patvirtino, kad minėtojo vaisto nebeliko.
„Šiuo metu tikrai yra sutrikęs minimo antibiotiko amoksiklavo tiekimas dėl gamybos problemų. Šio vaisto tiekimo sutrikimas tęsiasi jau gan ilgą laiką, o tai kelia nerimą ne tik gyventojams, bet ir vaistininkams bei gydytojams.
Tiekėjai teigia, jog tiekimas bus atnaujintas šių metų pabaigoje. Vaistinės šioje situacijoje gali tik laukti atnaujinto tiekimo, o kitų vaistų, kurių nėra vaistų registre, atsivežti mes negalime, ieškant alternatyvų tik gydytojai gali paskirti tam tikro vaisto analogą atsižvelgiant į ligos pobūdį.
Taip pat, fiksuojame ir kito antibiotiko „Ospen“ sutrikusį tiekimą, jo planuojama turėti gruodžio pradžioje.
Tiesa, kai kuriose vaistinėse dar turime šių vaistų likučių, juos galima pasitikrinti svetainėje“, – komentavo Irena Tėvelienė, „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė.
Gamintojui pritrūko medžiagų
Vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė taip pat patvirtino, kad dėl gamybos sutrikimų jau kurį laiką yra sutrikęs vaikiškų „Amoksiklav“ antibiotikų tiekimas.
„Bendraudami su gamintojais aiškinamės situaciją ir pateikiame savo poziciją bei užklausas, kada galime sulaukti trūkstamų vaistų papildymo.
Šiuo metu labiausiai yra sutrikęs vaikiškų antibiotikų „Amoksiklav“ tiekimas, nes gamintojui trūksta medžiagų (popieriaus, folijos ir kt.). Nuolat konsultuojamės, kada sulauksime vaistų papildymo. Jie žada tiekimą atnaujinti gruodžio mėnesį, tačiau kiekvienas atvejis yra skirtingas – tikimės, jog situacija bus atstatyta kiek įmanoma greičiau“, – vylėsi A. Budrikienė.
Anot pašnekovės, antibiotikai yra receptinis vaistas, tad vaistininkai negali keisti gydytojo paskirto vaisto ir jo dozės, yra vykdoma griežta jų apskaita. Jeigu gydytojo paskirto vaisto nėra, pacientas turėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir aptarti kitas galimas gydymo alternatyvas, šis gali paskirti kitą vaistą.
A. Budrikienė sakė, kad šiuo metu yra sutrikęs tam tikrų vaikiškų suspensijų, tokių kaip „Ospamox“, „Ospen“, „Amoksiklav“ antibiotikų tiekimas, vaikiškos paracetamolio suspensijos taip pat nėra prekyboje.
„Vaistininkai stengiasi pasiūlyti analogiškus, panašius preparatus. Vaistininkai suteikia farmacinę paslaugą ir gali parinkti tinkamiausią preparatą, kurio tiekimas nėra sutrikęs“, – sakė A. Budrikienė.
Nėra ir vaikiško paracetamolio sirupo
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė sakė, kad pasitaiko įvairių vaistų tiekimo sutrikimų.
„Tai gali įvykti dėl žaliavų ar tiekimo grandinės, o svarbiausia, kad vaistines turi alternatyvų. Šiuo metu pastebime, kad gyventojai dažniausiai susiduria su vaikiško antibiotiko amoksicilino trūkumu. Planuojame, kad šis vaistas vaistines pasieks jau gruodžio pradžioje, o šiuo metu iš vaikų antibiotikų turime amoksicilino su klavulano rūgštimi, kuris gali būti skiriamas panašioms ligoms gydyti.
Kai gyventojai neranda vieno ar kito receptinio vaisto, vaistininkas gali tik nukreipti į mediką, nes gydytojas turi išrašyti naują receptą vaistinėse esantiems medikamentams. Kartais tą padaryti galima ir pačioje vaistinėje, jei pavyksta iškart telefonu susisiekti su šeimos gydytoju el. receptas per e. sistemą vaistininką pasiekia per maždaug 15 minučių.
Puikiai suprantame, kad sergant labiausiai norisi greitos pagalbos, tačiau vaistų tiekimo sutrikimus lemia gamintojai ir tiekėjai. Kaip vaistinių tinklas stengiamės užtikrinti, kad, nesant konkrečiam vaistui, turėtume kitų gamintojų ar kitų formų alternatyvų ligai gydyti“, – patikino pašnekovė.
Anot jos, kai vaistas, kurio nėra, nereceptinis, gyventojai turėtų kreiptis į vaistininką, kuris ir pasiūlys alternatyvius medikamentus.
„Pavyzdžiui, kalbant konkrečiai apie vaikų temperatūrai malšinti skirtą paracetamolio sirupą, kurio rinkoje šiuo metu nėra, vaikams vaistininkai gali pasiūlyti tos pačios veikliosios medžiagos tirpias granules (nuo 4 m. amžiaus) arba žvakutes mažiausiems. Taip pat turime ibuprofeno sirupą, kuris veikia analogiškai kaip ir minėtas vaistas“, – sakė R. Lipnevičiūtė.
BENU vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rita Šelekaitė-Ivaškevičienė taip pat sakė, kad šiuo metu vaistinėse vaikams nuo temperatūros dar turime geriamųjų suspensijų bei žvakučių kūdikiams ir vaikams iki 6 metų.
„Neturint galimybės gauti paracetamolio preparatų, juos galima keisti ibuprofeno preparatais. Vaistinių preparatų dozavimas yra nurodomas ant vaisto pakuotės ar informaciniame vaisto lapelyje, o dėl tinkamiausio vaistų vartojimo visuomet yra galimybė konsultuotis su vaistininku“, – komentavo vaistinės atstovė.
Problema ne tik Lietuvoje
Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė portalui „Delfi“ sakė, kad vaistų dingimas yra sisteminė problema.
„Kaip esame informuoti Europos asociacijos „Medicines for Europe“, su šia vienokio ar kitokio lygio problema susiduria visa Europa, tačiau ypač akcentuojamos Rytų ir Vidurio Europos valstybės.
Tiekimo sutrikimų būna nuolatos, tačiau pastaruoju metu tai tampa ypač skaudžia problema. Gamintojai Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai per pastarąsias 10 dienų pranešė apie daugiau nei 80 vaistinių preparatų tiekimo sutrikimų. Dalies vaistų registracijos Lietuvos rinkoje yra nutraukiamos išparduodant likučius.
Vaistų gamintojų asociacija yra Europos asociacijos „Medicines for Europe“ narė ir ne kartą atkreipė Lietuvos atsakingų institucijų ir politikų dėmesį, kad vaistų tiekimo sutrikimo ir vaistų trūkumo pacientams problema vis aštrėja“, – komentavo R. Bričkienė.
Anot jos, yra dvi galimos priežastys, kodėl trūksta vaistų. Pirmoji: Lietuvoje esantis ir numatomas ypač griežtas kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimas lemia, kad šalies rinka tampa nepatraukli, dėl to vaistų gamybos eilėje tenka laukti ilgai.
Antroji priežastis – COVID-19 ir karo Ukrainoje sukelti padariniai, kurie sutrikdė tiekimo grandines.
„Išaugo vaistų gamybos kaštai dėl veikliųjų, pagalbinių ir pakavimo medžiagų, energijos žaliavų, logistikos kainų padidėjimo dešimtimis ir šimtais procentų. Dėl pakavimo medžiagų, pavyzdžiui, aliuminio, trūkumo, į rinką negali būti išleistos vaistų serijos“, – patikslino R. Bričkienė, pridūrusi, kad kai visos šios priežastys susisumuoja, neigiamas efektas tampa dar stipresnis.
Anot jos, Vaistų gamintojų asociacija nuolat ieško būdų situacijai pagerinti, apie tai diskutuoja su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariais, kitomis atsakingomis institucijomis.
„Seimo darbotvarkėje šiuo metu yra svarstomas Farmacijos įstatymo projektas. Jam Vaistų gamintojų asociacija teikė siūlymus, kuriais prašoma atsisakyti išorinio kainų referavimo ir kainų įšaldymo, kaip ribojančių rinkos konkurenciją.
Lietuvos rinka yra labai maža. Situaciją palengvintų, jeigu vyktų rinkos konkurencija. Kuo daugiau tiekėjų, tuo mažesnės būtų vaistų trūkumo pasekmės pacientams“, – neabejojo pašnekovė.
Siūlo išeitį
Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė, paprašyta pakomentuoti situaciją, sakė, kad vienokių ar kitokių vaistų trūkumas vaistinėse yra nuolatinis procesas.
„Pavyzdžiui vien per šių metų pusmetį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) paskelbė apie 2000 vaistų tiekimo sutrikimus. Po tam tikro laiko, paprastai, po kelių savaičių ar mėnesio, didžioji dalis vaistų vėl grįžta į vaistines. Kai matoma, kad tiekimo sutrikimai ilgesni, VVKT išduoda vaistų platintojams Lietuvoje leidimą tiekti į rinką vaistinius preparatus ne lietuviškomis pakuotėmis. Kaip tik šiuo metu yra derinamos naujos tvarkos, kurios supaprastins šių vaistų administravimą vaistinėse ir prisidės prie geresnio vaistų prieinamumo Lietuvos gyventojams.
Esant tam tikram vaisto trūkumui, vaistinėje farmacijos specialistas pacientui pasiūlo kitą vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga. Žinoma, būna situacijų, kuomet pacientai atsisako kitą, ne jų vartojamą vaistą, įsigyti, keliauja ieškoti jo į kitą vaistinę, neradę ir ten, įsigyja vaistinėje siūlomą vaistą arba nusprendžia laukti kol vaistinėse atsiras jų vartojamas vaistinis preparatas“, – pastebėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Anot jos, situacija vaistinėse būna kiek sudėtingesnė, kai konkrečioje vaistų grupėje yra tik vienas gamintojas arba jei yra du ir jų abiejų tiekimas sutrikęs. Tuomet vaistinėje pakeisti kitu vaistu nebėra galimybės.
„Būtent tokia situacija susiklostė trūkstant antibiotikų. Tokiu atveju pacientas turi grįžti į sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų išrašytas naujas receptas su kita veikliąja medžiaga.
Kad tokia situacija nesusidarytų ateityje, svarbu VVKT informaciją, apie vaistų trūkumą integruoti į esamą e. sveikatos portalo sistemą. Tokiu atveju sveikatos priežiūros specialistas, rašydamas e. receptą, matytų, kad tam tikrų vaistų tiekimas Lietuvoje sutrikęs ir turėtų galimybę paskirti kitą vaistą su kita veikliąja medžiaga“, – siūlė išeitį pašnekovė.
Vaisto tiekimą reguliuoja ne valstybė
Į „Delfi“ užklausą dėl dingusių vaistų pateiktame bendrame SAM ir VVKT pateiktame atsakyme teigiama, kad minima situacija žinoma, tačiau vaisto gamybą ir tiekimą organizuoja vaistų registruotojai, t. y. farmacinės kompanijos, o ne valstybė.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad vaistų tiekimo problemų pasitaiko. Jos yra aktualios ne tik Lietuvai – su jomis susiduria ir kitos šalys. Vaistų tiekimo sutrikimai dažniausiai būna susiję su gamybos problemomis, o gamintojo atstovai yra įpareigoti apie tai informuoti VVKT.
Vaistų tiekimas taip pat gali sutrikti dėl logistikos, padidėjusio vaistų poreikio ar dėl komercinių priežasčių. Vaisto registruotoją pranešti VVKT apie vaisto laikiną ar nuolatinį tiekimo sutrikimą įpareigoja Farmacijos įstatymas. Pranešant būtina nurodyti sutrikimo priežastį, planuojamą tiekimo atnaujinimo datą, jei tokia žinoma.
Šiuo konkrečiu atveju, kalbant apie vaikams skirtus vaistus: antibiotiką amoksiciliną bei paracetamolį, vaisto registruotojo atstovas „Sandoz Pharmaceuticals“ 2022 m. lapkričio 21 d. jau pateikė pranešimą apie vaistinio preparato Ospamox (amoksicilinas) 250 mg/5 ml milteliai geriamajai suspensijai 11 g ir geriamasis švirkštas/matavimo šaukštas N1 tiekimo atnaujinimą.
Kalbant apie vaistą Ospamox 250 mg/5 ml milteliai geriamajai suspensijai 11 g ir geriamasis švirkštas/matavimo šaukštas N1, pirmą pranešimą apie jo tiekimo sutrikimą VVKT gavo 2022-10-07, antrą – 2022-10-20. Tačiau 3 savaičių vaistų likučių duomenys rodo, kad vaisto Ospamox 250 mg/5 ml milteliai geriamajai suspensijai 6,6 g ir geriamasis švirkštas/matavimo šaukštas N1, didmeninio platinimo įmonių sandėliuose buvo apie 20 000 flakonų. Tai reiškia, kad vaisto mažesnėmis pakuotėmis didmeninio platinimo įmonėse buvo ir yra, o vaistinės privalo užsakyti ir aprūpinti gyventojus.
Atkreipiame dėmesį, kad jeigu farmacijos specialistas neturi galimybių išduoti tikslų išrašytą vaistinio preparato dozuočių kiekį, leidžiama, pacientui sutikus, išduoti panašų į nurodytą recepte vaistinių preparatų kiekį.
Vaisto Panadol (paracetamolis) 24 mg/ml geriamoji suspensija siunta jau atvežta į Lietuvą. Tikimės, kad artimiausiu metu vaistas atsiras vaistinėse ir bus prieinamas pacientams“, – žadama atsakyme.
Kaip teigiama atsakyme, kartais vaistų tiekimo problemos išsprendžiamos greitai, pavyzdžiui, kai jas lemia logistikos problemos. Tokiu atveju nors didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaisto ir neturi, tačiau vaistinėse jo yra pakankamas kiekis, todėl iki vaisto naujos siuntos patiekimo gyventojai šio trūkumo nepajaučia.
Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju sutrikęs vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu.
Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje.
„Kaskart apie vaistų tiekimo sutrikimus informuojama ir Valstybinė ligonių kasa, kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo.
Kad pacientai nejaustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmių, gali būti tiekiami vaistai užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis arba išimtiniais atvejais gyventojams gali būti skiriami Lietuvoje neregistruoti vardiniai vaistiniai preparatai. Šios priemonės padeda spręsti iškilusias tiekimo problemas“, – rašoma ministerijos ir VVKT atsakyme.
Taip pat pažymima, kad jei gydytojas skyrė vaistą, tačiau jo įsigyti pacientas negali, nes sutrikęs vaisto tiekimas, dėl kitokių gydymosi galimybių reikėtų konsultuotis su gydytoju. Pavyzdžiui, paracetamolio suspensija karščiavimui mažinti gali būti pakeičiama ibuprofeno suspensija.
Trūkstant antibiotiko amoksicilino (suspensijos), gydytojas gali skirti kitą antibiotiką, kuris tinka esamai ligai gydyti. Žinoma, kiekvienu individualiu atveju dėl geriausios alternatyvos sprendžia gydytojas.
„Kalbant apie gydytojų informavimą dėl vaistų tiekimo sutrikimų, atskirai gydytojai apie kiekvieną vaisto tiekimo sutrikimą neinformuojami. Visa informacija apie vaistų tiekimo sutrikimus yra vieša – skelbiama VVKT svetainėje, taip pat šios svetainės naujienų skiltyje.
Taigi kiekvienas vartotojas turi galimybę šias naujienas užsisakyti ir kaip naujienlaiškį automatiškai gauti savo nurodytu elektroniniu pašto adresu. Šiuo metu kito būdo sužinoti apie vaistų tiekimo sutrikimus, deja, nėra. Suprantame, kad vartotojai pageidautų turėti patogesnę sistemą, kurioje jau išrašydamas receptą konkrečiam vaistui gydytojas galėtų pasitikrinti, ar jo tiekimas nėra sutrikęs. Tikimės, kad esamos informacinės sistemos ateityje turės daugiau funkcionalumų“, – vylėsi SAM ir VVKT atstovai
Išeitis – gaminti patiems
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad situacijų, kai vaistinėse laikinai nebelieka vaistų, pasitaiko. Jų yra buvę ir jam dirbant ministru.
„Galimos priežastys yra dvi: pirma, kad gamintojas nepakankamai pagamina vaistų, pvz., fabrike kažkas sugenda ar panašiai. Antras dalykas, dėl ko gali strigti vaistų tiekimas – labai išaugusi paklausa.
Per COVID-19 pandemiją ant manęs labai pyko, kad labai apribojome hidroksiklorokino – vaisto, skirto maliarijai gydyti, skyrimą. Šį vaistą pradėjo pirkti masiškai neva COVID-19 ligai gydytis, kai, berods, Donaldas Trumpas pareklamavo, kad jis padeda. Kad šio vaisto neišpirktų ir neatsitiktų, kad nelieka, jo skyrimas buvo apribotas“, – prisiminė A. Veryga.
Anot jo, nutinka ir taip, kad vaisto nelieka labai išaugus poreikiui arba tada, kai lieka tik vienas jo gamintojas.
A. Veryga pastebėjo, kad dingę vaistai yra gana paprasti ir seniai generalizuoti. Kad ateityje nepasikartotų panašių situacijų, kai jie dingsta, esą būtų gerai pagalvoti apie jų gamybą Lietuvoje.
„Jų kaina simbolinė – jie nebrangūs, gamyba nesudėtinga – ne kažkokia supertechnologija. Jeigu tikrai pasaulis susiduria su vaistų tiekimo sutrikimais, gal reikėtų šaliai pagalvoti, kaip tokiu būdu užsitikrinti vaistų turėjimą, jeigu jau ir kaimynai neturi, negali padėti. Tai vis tiek reikia kažkaip spręsti“, – neabejojo A. Veryga.