Gydytojas chirurgas gastroenterologas Justas Birutis, kasdien savo darbe susiduriantis su virškinimo sutrikimų ar antsvorį turinčiais žmonėmis, ypatingai akcentavo pusryčių svarbą. Pokalbio apie pusryčius dalį rasite čia. Vis tik, pasak mediko, ne mažiau svarbi yra ir vakarienė, ypač laikas, kada ji valgoma. Nuo to priklauso ir mūsų kūno svoris, ir sveikata.
Dvi svarbios taisyklės
J. Birutis, kuris pats turi tris mažamečius vaikus, Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ pastebėjo, kad nutukimo šaknys dažniausiai glūdi žmogaus vaikystėje, nes tėvai neišmoko, ką reikėtų valgyti ir kaip dažnai.
Jis siūlė tėvams nekišti savo atžaloms maisto per prievartą, o vadovautis tuo, kad vaikas valgo tiek, kiek pats nori. Tėvams svarbiausia yra sužiūrėti, kas padėta ant stalo.
„Aš žinau, kad ryte būtinai reikia valgyti košę, reikia suvalgyti mėsos, salotų. Man įstrigo dietologų naudojamas paveikslėlis, kuriame pavaizduota didelė lėkštė, sudalinta į tris dalis. Pusę lėkštės sudaro salotos, tada baltymai – mėsa, žuvis ir tada lėtai atsipalaiduojantys angliavandeniai.
Kita pagrindinė taisyklė – žinoti, kada nustoti valgyti. Aš savo pacientams visada sakau: trys valandos iki miego būtų laikas, kada nustojame valgyti. Aš rekomenduoju pacientams likus valandai iki miego nustoti ir gerti“, – kalbėjo gydytojas J. Birutis.
Tiesus kelias į refliuksą
Gydytojas paaiškino: netaisyklingas valgymas ir fizinis krūvis po valgymo gali pakenkti ir baigtis gastroezofaginio refliukso liga (GERL), nes atsiranda anatominiai pakitimai ten, kur stemplė jungiasi su skrandžiu.
„Štai kodėl taisyklė prieš miegą tris valandas nevalgyti ir valandą negerti yra auksinė.
Naktį organizmas turi ilsėtis, o ne dirbti. Dėl valgymo vakare suprastėja miego kokybė, atsiranda knarkimas, miego apnėjos, norisi į tualetą.
Be to, žmonės ryte dažniausiai atsibunda besiskųsdami tokiais dalykais, kaip kosėjimas, balso prikimimas, kąsnio pojūtis gerklėje. Tai yra tipiniai gastroezofaginio refliukso simptomai“, – paaiškino gydytojas.
Medikas virškinimo sistemą prilygino santechnikos mechanizmui: „Jeigu tarp stemplės ir skrandžio esantis raukas – sfinkteris – iki galo neužsiveria ir žmogus eina miegoti pilnu skrandžiu, tas turinys labai lengvai pakyla iki ryklės, dėl ko būna prikimęs balsas ir kiti mano išvardinti nusiskundimai.
Turbūt visi žino seną taisyklę: „Miegok kuo aukščiau pakėlęs galvą“. Tai skirta tam, kad turinys iš skrandžio sunkiau patektų iki stemplės ir aukščiau esančios ryklės“, – paaiškino medikas.
Skaičiai, kurie gąsdina
Laidoje buvo aptarta ir itin opi nutukimo problema. Anot gydytojo J. Biručio, mes vakarėjame, tad nutukusių žmonių, deja, irgi daugėja.
„Šiuo metu Lietuvoje, remiantis 2021 metų statistika, pacientų su antsvoriu, tai yra tų, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis negu 25, Lietuvoje yra 58 proc. Taigi, kas antras žmogus jau turi antsvorį. O žmonių su nutukimu, kur KMI yra jau yra daugiau negu 30, yra daugiau negu 30 proc. ir statistika vis blogėja.
Pasauliniu mastu 2034 m. prognozuojama, kad būsimų pacientų su antsvoriu, nutukimu bus daugiau negu 4,2 mlrd. žmonių. Tai – baisūs skaičiai“, – sakė medikas.
Jis pridūrė, kad nutukimas yra ne tik estetinė problema. Šią ligą lydi daugybė gretutinių ligų, kurios kartais baigiasi mirtimi. Gydytojas J. Birutis nutukimą pavadino pandemija.
Ypač nutukimas plinta tarp jaunų žmonių.
„Mes galime pastebėti, kad didesnis laikas skiriamas pasyviam dienos praleidimui, negu aktyviam. Labai nedaug sutiksime jaunimo, kuris mėgsta sportuoti arba judėti. Daugiau sutiksime tų, kurie mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus arba telefonu. Taigi mūsų jaunimo nutukimo rezultatai yra prastesni, negu prieš kokius 10 metų.
Tendencija yra prasta. Reikėtų skirti daugiau dėmesio šitos grupės edukacijai“, – neabejojo gydytojas.
Gydytojas pridūrė, kad jeigu žmogus dar nuo vaikystės buvo lieknas, laikėsi mitybos režimo, tikėtina, kad ir suaugęs liks lieknu. Jis bus aktyvesnis, jo gyvenimo kokybė bus aukštesnė, negu žmogaus, turinčio antsvorį ar nutukusio.
„Nutukimas vaikystėje gali turėti įtakos ir psichologinėms negandoms, dėl to, kad nutukę vaikai yra mokykloje užgauliojami, susiduria su patyčiomis, kas šiuo metu labai aktualu – tai yra žmonės, kurie daugiausia sulaukia patyčių“, – sakė gydytojas J. Birutis.
Nutukimas susijęs ne tik su netaisyklinga mityba
Gydytojas patarė kritiškai vertinti mitybos planus, ypač sudarytus ne gydytojų dietologų.
„Mitybos planas, jeigu paruoštas nekompetetingo specialisto, dažniausiai būna paremtas tik baltymais: valgyk tik kiaušinius, daug sportuok ir pasieksi rezultatą. Ne. Taip nėra.
Norėčiau pabrėžti, kad dietologas yra specialistas, skyręs daug metų mokytis būtent apie tai, kaip maistas veikia organizmą. Tai yra specialistas, žinantis, ką reikia paskirti ne tik žmogui, kuris yra nutukęs, bet ir, pvz., kai aš, kaip gastroenterologas, aptinku žarnyno uždegimą, opinį kolitą, Krono ligą – tai yra dažnėjantys susirgimai, kurių atkryčiai dažnai asocijuojasi su mitybos režimo nesilaikymu. Mes tokius pacientus irgi siunčiame pas dietologą“, – sakė medikas.
Kartais nutukimą tenka gydyti ir chirurginiu būdu. Tiesa, gydytojas J. Birutis pabrėžė: nė vieno paciento, turinčio nutukimą, chirurgai neskuba užrašyti skrandžio mažinimo operacijai.
„Pirmasis darbas – išsiaiškinti priežastį, dėl ko žmogus nutukęs: galbūt tai – žinių stygius, tiesiog žmogus nekreipė dėmesio į tai, ką ir kaip jis valgo, dėl to pasiekė blogą rezultatą ir dabar atėjo ieškoti pagalbos. Dažniausiai pacientus siunčiame konsultacijai pas dietologą.
Nutukimas gali būti nebūtinai susijęs su netaisyklinga mityba, bet gali būti susijęs su endokrininiais sutrikimais. Dėl to pacientas kartu siunčiamas ir pas endokrinologą išsiaiškinti, gal ten yra kokia nors patologija.
Žmonės, sergantys depresija, vartoja antidepresantus, kurie irgi turi įtakos kūno masės prieaugiui.
Išsiaiškinus visas šitas priežastis, atmetus endokrininius susirgimus ir kitas gretutines ligas, kurios galėjo turėti įtakos nutukimui ir dietologui palaiminus mūsų sprendimą, tai reiškia, kad dietologas negali padėti pacientui, nes mitybos režimo laikymasis neturi teigiamo rezultato, mes jau su pacientu susitinkame operacijai“, – aiškino chirurgas J. Birutis.
Operacija, atliekama per burną
Gydytojas J. Birutis atlieka endoskopinę gastroplastiką – operaciją, kada per burną pasiektas paciento skrandis susiuvamas iš vidaus. Siuvimas trunka apie valandą. Visa tai atliekama operacinėje, pacientui miegant. Dažniausiai jau kitą dieną, labai retai – ir tą pačią, pacientas vyksta namo.
Po tokios procedūros skrandžio tūris sumažinamas 70 proc. Skrandis tampa vamzdelio formos.
„Mes esame tiltas tarp konservatyvaus gydymo – mitybos režimo laikymosi, medikamentų vartojimo – ir didžiosios chirurgijos, tai yra marginalinės rezekcijos arba apylankos operacijos“, – paaiškino gydytojas J. Birutis.
Anot jo, chirurginės operacijos metu pašalinama tam tikra skrandžio vieta, atsakinga už alkį. Atliekant endoskpoinę gastroplastiką ta vieta ne pašalinama, bet sumažinamas skrandžio tūris. Tai reiškia, kad maisto telpa mažiau, pacientas greičiau pajaučia sotumą ir maistas iš skrandžio greičiau pasišalina.
Po tokios operacijos nelieka jokios žaizdos. Lieka nebent žaizdelės skrandžio sienelėje, kurios gydomos vaistais nuo rūgštingumo.
„Po operacijos didžioji dalis jaučia nusiskundimus, kaip ir turėtų būti. Jaučiamas kažkoks pykinimas, šleikštulys, nes sunkiau viskas virškinama, būna ir skausmo. Bet viskas sutvarkoma medikamentais“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Po tokios intervencijos, jeigu pacientas laikosi nustatyto režimo, paiso sudaryto mitybos plano, jis gali numesti 23 proc. kūno masės.
„23 proc., atrodytų, kas čia tokio, kai galima netekti 30 proc. ar netgi pusės savęs. Bet literatūra sako, kad ši operacija tinkamiausia pacientams, kurių KMI yra nuo 30 iki 40. Dažniausiai, kai toks KMI, tie 23 proc. yra daug ir pacientai būna patenkinti“, – patikino chirurgas J. Birutis.
Jis pridūrė, kad dažniausiai jo pacientėmis tampa moterys, nors būna ir vyrų.
„Pacientėms sakau: „Ponia, mano tikslas nėra, kad jūs dėvėtumėte dviejų dalių maudomuką, bet kad atsisakytumėte medikamentų nuo kraujospūdžio, jeigu tai yra cukrinis diabetas, nuo to ir atsikratytumėte skausmų judesio metu“. Mano tikslas yra sveikata“, – patikino gydytojas J. Birutis.