Prieš pietus – jokios kavos
„Ribojami turėtų būti perdirbtos mėsos gaminiai ir jie neturėtų tapti kasdieninės mitybos dalimi. Kalbant apie šviežią mėsą, kai iš jos pagamintas patiekalas bus valgomas iškart, galima ir reikėtų ją valgyti 3 kartus per savaitę po 60 g ir jokios sveikatai įrodytos rizikos nuo tokio kiekio nebus. Tačiau dar kartą pasikartosiu – svarbiausia riboti perdirbtos mėsos gaminius“, – sakė profesorius.
Pasak R. Stuko, jautienos mėsa yra ypatinga tuo, kad joje gana daug vitamino B12. Dažniausiai, kai kalbama apie mėsą, mintyse įsivaizduojama, kad joje daug geležies. Joje iš tiesų yra geležies ir ji įsisavinama 3 kartus geriau nei iš augalinio maisto. Tačiau tam būtinai reikia vitamino B12, todėl net iš augalinio maisto geležis bus daug geriau įsisavinama, jei kartu bus valgoma ir mėsa.
„Yra maisto produktų, kurie atvirkščiai – gali sumažinti geležies įsisavinimą, net jei būtų valgoma jautiena. Tokie produktai yra kava, pienas. Nors pienu mėsos neužsigeriame, bet prieš pietus ir po pietų bent dvi valandas neturėtume gerti kavos ar pieno“, – kalbėjo R. Stukas.
Kalbant apie mėsą, taip pat reikia paminėti, kad joje yra ekstrakcinių medžiagų, kurios turi fiziologinę reikšmę: suteikia aromatą, skonį, pagerina virškinamųjų skrandžio sulčių sekreciją. Verdant sultinį, dalis šių medžiagų pereina į jį, todėl sultinys tampa biologiškai naudingas.
Žymiai daugiau ekstrakcinių medžiagų yra subrendusio gyvulio mėsoje – veršienoje šių medžiagų mažiau, be to, nebūtų tokio stipraus skonio kaip jautienoje. Vis dėlto pastaroji yra vertingesnė.
„Mėsoje pagrindinis vitaminas yra jau minėtasis B12, kitų vitaminų nerasime, bet rasime mineralinių medžiagų, kurios verdant sultinį pereina į jį. Taigi, jei pietums valgome sriubą iš tikro sultinio, šis pasirinkimas itin geras“, – pasakojo profesorius.
Ne visas mėsos dalis galime valgyti
Geriausia mėsos dalis – raumeninis audinys. Daugelis labai mėgsta gražiai apkeptą vištieną su apskrudusia odele, tačiau šios odelės reikėtų atsisakyti, mat joje labai daug cholesterolio. Nuo jo gali išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligos, o tai yra pagrindinė lietuvių mirties priežastis. Taigi, valgant vištieną profesorius pataria nepamiršti nuimti odos ir valgyti tik raumeninį audinį.
Ne tik riebi paukštiena, bet ir riebi kiauliena didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei jos valgoma daug ir dažnai, riebios ir keptos riebaluose, savo kūnui ir sveikatai darome didžiulę meškos paslaugą.
„Jei lygintume jautienos ir kiaulienos riebalus, kurie kenkia mūsų sveikatai, jautienoje sočiųjų riebalų rūgščių rastume dar daugiau. Vis dėlto jautienos riebalų valgome labai nedaug, nebent jų gauname su perdirbtais produktais. Iš kiaulienos šių medžiagų gauname žymiai daugiau, todėl reikėtų stengtis jų vengti, mat bet kokie gyvulinės kilmės riebalai skatina jau minėtų širdies ir kraujagyslių ligų, aterosklerozės, nutukimo riziką“, – sakė R. Stukas.
Kartais kyla klausimas, kaip tarpukario Lietuvoje žmonės galėjo valgyti žymiai daugiau riebalų, lašinių, bet būdavo sveikesni?
Atsakymas paprastas – pasak profesoriaus, tarpukariu gyvenę lietuviai judėdavo daugiau nei mes, todėl visas kalorijas sudegindavo, be to, valgydavo nepalyginamai daugiau daržovių, gaudavo daugiau antioksidatorių, kurie neleidžia oksiduotis riebalams, patekusiems su mėsa į mūsų organizmą.
Šiandien situacija yra pasikeitusi, todėl turime mažiau vartoti gyvulinės kilmės riebalų. Kartais jų galime net ir nematyti, pavyzdžiui, dešrose, mat riebalus jose galima lengvai paslėpti. Dažnai valgome nepaskaitę produktų etiketės ir įsivaizduojame, kad jie sveiki, nors taip nėra.
„Bet kokiu atveju, mėsa turėtų būti mūsų racione, kad gautume pakankamai maistinių medžiagų. Ar galime gyventi be mėsos? Tikrai galime, tokių žmonių dabar yra labai daug. Medžiagų, kurias randame mėsoje, galime rasti ir kituose maisto produktuose, bet ne visur jų yra užtektinai, o tada sveikata gali balansuoti ant siūlo. Vis dėlto, jei imuninė sistema yra stipri, maistinių medžiagų gali užtekti, tačiau didėja mažakraujystės rizika, mat sunku gauti vitamino B12“, – kalbėjo profesorius.
Žiūrėkite visą laidą DELFI „Sveikatos receptas"