Tiesa ta, kad pasirinkimai, kurie iš esmės turėtų pagerinti jūsų savijautą ir sveikatą, iš tikrųjų kiša koją siekiant šių tikslų.
„Kartais sveika mityba išsigimsta ir tampa visai nesveika. Jeigu sau būsite pernelyg griežti, prarasite energiją ir gyvenimo džiaugsmą“, – sako sertifikuotas dietistas ir „Academy of Nutrition and Dietetics“ atstovas Yasi Ansari.
Štai net keli būdai, kaip vadinamoji sveika mityba ir gyvensena gali jus susargdinti, ir patarimai, ką daryti, kad prarasta energija sugrįžtų.
Suvartojate per mažai kalorijų
„Jeigu stengiatės sulieknėti ir pernelyg dramatiškai sumažinsite kalorijų skaičių, paprasčiausiai ims stigti energijos, kitaip tariant, kuro visai dienai“, – konstatuoja dietistė ir „Scarsdale Medical Group“ mitybos centro vadovė Elizabeth DeRobertis.
Maistas mums suteikia energijos, reikalingos sutelkti dėmesį ir išlikti produktyviems visą dieną. Nors kartais žmonės ir klaidingai mano, kad, norint sulieknėti, reikia valgyti kuo įmanoma mažiau, o tai iš esmės nėra tvarus, ilgalaikis sprendimas, paaiškina internetinės lieknėjimo programos „GPS Weight Loss Program“ kūrėja E. DeRobertis.
Jeigu žmogus valgo per mažai, sulėtėja medžiagų apykaita, juntamas slopinantis energijos stygius. „O dar tas beprotiškas alkis... Visa tai gali baigtis persivalgymu, mitybos sutrikimais“, – perspėja ekspertė.
Jeigu stinga energijos, trūksta jėgų, vertėtų pasidomėti, kiek energijos gaunate su maistu, pataria Atlantoje dirbanti dietistė ir svorio valdymo specialistė Melissa Majumdar.
„Pradėkite per dieną suvartodami 30–60 gramų daugiau liesų baltymų, pusę puodelio kruopų ar vieną arbatinį šaukštelį sveikųjų riebalų. Stebėkite, ar situacija gerėja“, – sako M. Majumdar.
Per ilgai nevalgote
Nuovargį galite justi ir tuo atveju, jeigu per ilgai nevalgote – t.y. tarpai tarp valgymų pernelyg dideli. „Kai kurie žmonės skundžiasi mieguistumu ar apatija, o ne alkiu. Jeigu iki valgio likus dviem ar trims valandoms jaučiatės išsunkti, vertėtų suvalgyti daug ląstelienos ir baltymų turintį užkandį, pavyzdžiui, vieną šviežią vaisių, saujelę riešutų“, – pataria M. Majumdar.
„Supratę, kada organizmas pradeda alkti, geriau suprasite, kaip susikurti mitybos balansą, užtikrinti, kad energijos nepritrūks visą dieną ir patenkinti visus svarbiausius savo organizmo poreikius“, – priduria Y. Ansari.
Atsisakote per daug angliavandenių
Drastiškai atsisakę angliavandenių taip pat galite pajusti nuovargį. Angliavandenių trūkumas nuovargį ir dirglumą sukelia dėl sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje. Ši būklė gali paskatinti ir dehidrataciją, o pastaroji taip pat gali būti nuovargio priežastis.
„Kiekvienam gramui organizme esančių angliavandenių apytiksliai sukaupiama nuo 2 iki 3 gramų vandens“, – paaiškina E. DeRobertis. Dramatiškai sumažinus suvartojamų angliavandenių kiekį, vanduo iš organizmo pašalinamas, organizmas gali dehidratuoti.
„Jeigu man kas nors pasiskundžia popietę pristingantis energijos, visada prisimenu nepalaistyto augalo analogiją. Tam žmogui greičiausiai paprasčiausiai trūksta vandens. Palaisčius augalą, jis atsigauna. Štai kas nutinka mūsų ląstelėms, kai pristinga drėgmės, ir štai kaip greitai jos gali sugrįžti į normalią būseną“, – pasakoja E. DeRobertis.
Sumažinti suvartojamų angliavandenių kiekį, pavyzdžiui, atsisakius baltos duonos ir saldumynų, puikus sumanymas, tačiau svarbu nepamiršti, kad iš savo valgiaraščio nevalia išbraukti daug ląstelienos turinčių gerųjų angliavandenių, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, pilno grūdo gaminių.
Pasirinkote nesubalansuotą vegetariškos mitybos planą
Atsisakyti gyvulinės kilmės baltymų nebūtinai nesveika, tačiau labai svarbu įsivertinti, ar mitybos plane yra pakankamai maistingųjų medžiagų.
„Jeigu žmogus nusprendžia maitintis vegetariškai ar veganiškai, tačiau neapgalvoja, iš kur gaus pakankamai vitamino B12 ir geležies (tiek iš papildų, tiek iš augalų), tokie mitybos eksperimentai gali baigtis mažakraujyste ir lėtiniu nuovargiu“, – perspėja E. DeRobertis.
Daug geležies turintys produktai – jautiena, dribsniai, špinatai, pupelės. Jeigu geležies gaunate iš augalinio maisto, išmintinga papildomai vartoti vitaminą C, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti geležį. „Puikus pavyzdys – špinatų salotos su citrinos sultimis arba lęšių sriuba su pomidorais“, – sako Y. Ansari.
Veganai turėtų žinoti, jog jiems gresia vitamino B12 trūkumas. „Vitamino B12 trūkumas išsivysto ne per vienerius metus, taigi, jeigu nusprendėte nevalgyti gyvulinės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pieno gaminiai, vertėtų apie tai susimąstyti ir pasirūpinti papildais“, – kolegoms pritaria M. Majumdar.
Valgote per daug angliavandenių
Vienu prisėdimu suvalgę per daug angliavandenių galite pajusti silpnumą ir energijos stygių.
Net ir sveiki angliavandeniai organizme virsta cukrumi, o mūsų kasa, reaguodama į susiklosčiusią situaciją, išskiria insuliną, kuris padeda organizme palaikyti stabilų cukraus kiekį.
„Jeigu vienu prisėdimu suvalgėte itin daug angliavandenių, net ir gerųjų, pavyzdžiui, rudųjų ryžių, pupelių, saldžiųjų bulvių, viso grūdo makaronų ar bolivinės balandos, kai kuriems žmonėms gali pernelyg padidėti cukraus kiekis kraujyje, o tada juntamas nuovargis ir apatija“, – paaiškina E. DeRobertis (nors dažniausiai taip nutinka diabetu sergantiems asmenims, gali pasitaikyti visiems, suvalgiusiems daug angliavandenių).
Atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės pavalgę įvairių maisto produktų derinių. Jeigu pastebėsite, kad po daug angliavandenių turinčio valgio jaučiatės pavargę ir netekę jėgų, vertėtų angliavandenius paskirstyti po kelis valgius, rekomenduoja E. DeRobertis.
Pernelyg intensyviai sportuojate
Jeigu persistengiate sportuodami, tai taip pat gali būti nuovargio priežastis. „Kiek yra per daug, priklauso nuo konkretaus asmens, bendros sveikatos ir fizinio pasirengimo būklės bei sporto rūšies“, – akcentuoja M. Majumdar.
Nuovargį po sporto gali sukelti maisto trūkumas. „Sportuojant įprastai organizmas degina tiek riebalus, tiek angliavandenius. Jeigu valgote nepakankamai angliavandenių, sportuojant organizmui stinga kuro. Ir jeigu tokia tendencija progresuoja, organizme sukauptų angliavandenių, vadinamojo glikogeno, atsargos nepapildomos“, – teigia M. Majumdar. Dėl to galite jaustis be jėgų, suirzę ir praradę motyvaciją sportuoti.
„Įsivertinkite, kaip jaučiatės prieš ir po sporto treniruotės, galbūt tikrai vertėtų valgyti daugiau angliavandenių ar padidinti suvartojamų kalorijų kiekį, galbūt sumažinti treniruotės intensyvumą“, – sako M. Majumdar.
Energijos galite pristigti ir tais atvejais, kai sportas iš jūsų poilsio valandas – to taip pat nevalia daryti.