Šviežia bulvė – vertinga daržovė, ji turi savyje įvairiausių vitaminų, mineralų ir kitų mums būtinų maistinių medžiagų. Ji turi baltymų, angliavandenių, celiuliozės, mineralinių medžiagų, karotino, vitaminų K, B1, B2, B6, PP, E, D ir C. Tačiau pusę jos nuopelnų reikia atiduoti lupenai.
Kaip „užrakinti“ visas naudingas medžiagas
Sertifikuota mitybos specialistės, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėjos Vaidos Kurpienės teigimu, bulves valgome termiškai apdorotas, todėl labai svarbu, kokį būdą renkamės.
„Jei bulvę verdame, idealiausia, kad ji būtų verdama sūdytame vandenyje su lupena. Turbūt visi yra valgę bulvę tiek su lupena, tiek be – vos ją išvirę ir perpjovę matome akivaizdų skirtumą.
Bulvę verdant su lupena, joje skiriasi slėgis. Visos naudingos medžiagos ir skaidulos (tos pačios, kurios labai naudingos žarnynui ir mažina cholesterolio lygį kraujyje) yra tarsi užrakinamos viduje“, - pasakojo V. Kurpienė.
Žinoma, jei bulvę su lupena virsime tol, kol ji sprogs, didelės naudos nebus.
„Lyginant bulvę, virtą su lupena ar be, jų kilokalorijų vertė bus identiška. Tačiau sotumo jausmo trukmė ir pats sotumas tikrai skirsis. Bulvė su lupena leis ilgiau nejausti alkio“, - tikino pašnekovė.
Kaip ir daugelyje kitų daržovių, lupenoje ir iškart po lupena yra daug naudingų medžiagų. Todėl logiška lupeną suvalgyti.
„Vos prasidėjo bulvių sezonas, visiems aišku, kad tą vos regimą ploną odelę valgyti galima. Jei lupena jau stora ir kieta, o jai perpjauti prireikia aštresnio peilio, nesikankinkite ir nulupkite ją. Žinoma, yra žmonių, kurie nenori taip lengvai atsisveikinti su visomis naudingomis medžiagomis ir skaidulomis, ir lupeną suvalgo, bet čia jau priklauso nuo skoninių savybių. Pati lupena tikrai vertinga, tačiau, pavyzdžiui, vasario mėnesį ne visiems patinka ją ilgai kramtyti“, - sakė mitybos specialistė.
Gausu ir vitaminų, ir skaidulų
Pažaliavusiose bulvėse susidaro nuodinga medžiaga – solaninas, galinti nulemti įvairius sutrikimus, todėl jų vartoti nederėtų. Todėl dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja-dietologė Žana Antonova pirmiausia patarė atkreipti dėmesį į bulvės spalvą.
„Žalios bulvės nevalgykite – galite apsinuodyti toksinėmis medžiagomis – skaudės galvą, prasidės pykinimas“, - teigė gydytoja-dietologė.
Įsitikinę, kad bulvė nekelia pavojaus, galite drąsiai ją valgyti. Net jei ribojate suvartojamų kalorijų kiekį (100 gramų bulvių – 70 kalorijų). Be to, bulvėse praktiškai nėra riebalų ir visiškai nėra cholesterolio. Norėdami gauti didžiausią maistinių skaidulų ir kitų naudingųjų medžiagų kiekį, bulvę valgykite su lupena.
„Sezono metu, kai gausu šviežių bulvių, jas patarčiau valgyti su lupena – tiek kepti orkaitėje ar virti. Lupenoje – labai daug vitamino C bei skaidulų.
Net jei kalbame apie viduržiemį, vis vien patarčiau bulves valgyti su lupena. Galima bulves išvirti su lupena, o po to ją nulupti, nes tada virimo metu naudingosios medžiagos persiduos bulvei. Jei lupenų nemėgstate, stenkitės nuskusti kuo plonesnį sluoksnį“, - patarė Ž. Antonova.
Jei skusti, tai tik plonu sluoksniu
Tokios pačios pozicijos dėl bulvių su lupena laikėsi ir Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.
„Labai svarbus bulvės paruošimo būdas. Geriausia jas gaminti garuose, pagardinus prieskoniais, tačiau puikiai tinka ir kepimas orkaitėje. Prieš gamindami bulvę, ją labai švariai nuplaukite. Po odele yra visos vertingos maistinės medžiagos. Jei norime kuo daugiau jų išsaugoti, net ir senesnę bulvę vertėtų virti su lupena, o tada jau labai plonu sluoksniu nulupti“, - patarė E. Kliukaitė.
Gydytojos teigimu, šviežią bulvę su lupena valgyti patogiau, bet tai nereiškia, kad senesnę bulvę būtina nuskusti. Skaičiuojama, kad jei bulves virsite neluptas, 300 g jų patenkins 80 proc. kasdienio kalio poreikio, 20 proc. – geležies.
Galiausiai, kad ir kaip ruoštumėte bulves, jų nepervirkite, nekepkite per ilgai, kad neprarastumėte naudingų medžiagų. Gerai pagaminta bulvė turėtų būti nesuglebusi, ne per minkšta.