Informacinės platformos „Tavo imunitetas“ ekspertė, endobiogenikos gydytoja Jurgita Šiupšinskaitė pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad nors labai populiarėja maudymasis lediniame vandenyje – tai jokiu būdu nėra universalus imuniteto skatinimo metodas.
„Ledinio vandens šokas tikrai ne visiems tinka – tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus fizinės būklės, kūno konstitucijos. Jeigu norite išbandyti maudymąsi lediniame vandenyje, siūlyčiau pirmiausia pasitarti su šios srities specialistais, žinančiais apie grūdinimosi tokiame vandenyje metodikas, paieškoti patikimos informacijos. Tai tikrai geras grūdinimosi būdas, tačiau nebūtinai jis tiks visiems“, – teigia J. Šiupšinskaitė.
Reikia švelnios pradžios
Gydytoja pataria pradėti grūdintis nuo mažo slenksčio.
„Pavyzdžiui, jei lauke būnate daug, kasdien bet kokiu oru vedžiojate šunį, jums šis slenkstis yra didesnis ir grūdinimąsi galite pradėti tiesiog šiek tiek mažiau apsirengdami. Lauke galite pabūti trumpiau, tačiau judėkite intensyviau“, – sako J. Šiupšinskaitė.
Žmonėms, kurie yra užsisėdėję namie, per karantiną mažai kišo nosį lauk, priaugo svorio, gydytoja nerekomenduoja iškart bėgti į lauką mažiau apsirengus. Anot jos, reikėtų pradėti tiesiog nuo gero kambarių vėdinimo – visiškai atverti langus ir gerai išvėdinti kambarius prieš einant miegoti. „Tuomet po kelių dienų apsirengus megztuku šiek tiek pačiam pastovėti prie atviro lango. Ir taip po truputėlį didinti šalčio dozę.
Taip pat namuose, stovint duše, galima vis apsipilti vėsiu vandeniu. Kasdien galite po truputį mažinti temperatūrą ir didinti procedūros trukmę“, – teigia J. Šiupšinskaitė.
Trys imuniteto banginiai
Pati gydytoja prisipažįsta didžiausią poveikį imuniteto stiprinimui pajutusi tuomet, kai pradėjo į darbą ir iš jo kasdien vaikščioti pėsčiomis nepaisant oro sąlygų.
„Atrodo, tik po keletą kilometrų, tačiau nauda buvo akivaizdi“, – tvirtina ji.
Tačiau gydytoja primena, kad imunitetui sustiprinti reikalingi trys „banginiai“: ne tik kasdienis pabuvimas gryname ore, bet ir pakankamas, kokybiškas miegas bei kokybiškas maistas.
„Ne tik kartoju pacientams, bet ir pati tai pritaikau gyvenime. Visuomet stengiuosi išsimiegoti. Ir jei tik matau, kad pritrūko poilsio, stengiuosi rasti būdų, kaip tinkamai pailsėti, išsimiegoti, pavyzdžiui, pasiimti papildomą laisvą dieną. Jei būsime nepailsėję, negebėsime tinkamai pasirūpinti ir kitais.
Taip pat stengiuosi nevalgyti kavinėse, pusfabrikačių, maistą gaminu namie. Taip būnu tikra, ar valgau kokybišką maistą ir ar galiu tikėtis gauti taip reikalingų mikroelementų. Ir, jeigu reikia, vartoju imuniteto stiprinimui skirtus maisto papildus“, – savo pavyzdžiu pasidalina J. Šiupšinskaitė.
Papildai – papildyti, ne pakeisti
Gydytoja primena, jog, jei valgome išties kokybišką maistą, didžiąją dalį mikroelementų tikrai galime gauti su maistu. Papildai, kaip nurodoma ir ant jų pakuočių, yra skirti tik papildyti mitybą, o ne atstoti tam tikrus produktus.
Pasak jos, visuomet geriausia, jei žmogus kreipiasi į gydytoją, kad būtų atlikti kraujo tyrimai ir nustatyta, kurių vitaminų ir mikroelementų jam trūksta.
„Savo praktikoje dažniausiai skiriu tyrimus išsiaiškinti, ar netrūksta vitamino D, moterims – folio rūgšties, taip pat B12, chromo, cinko, geležies – tai labai priklauso nuo žmogaus individualios situacijos. Bet kodėl neišsitirti vitamino D lygio žiemą, kai yra pats juodžiausias laikotarpis? Juk naudojame savo organizmo resursus. Kaip žinia, praktiškai 80 proc. žmonių turi pasipildyti savo vitamino D atsargas žiemos laikotarpiu“, – teigia J. Šiupšinskaitė.