26 straipsnių
Ar dešiniųjų valdžios sprendimais kelių sektorius ir toliau bus stekenamas, o gal pagaliau galime turėti vilties, kad dar šiais metais Vyriausybė sugebės atsisukti į Lietuvos gyventojus per pastaruosius metus bene labiausiai kankinusią problemą – nugyventą kelių būklę?
Žiemos paskutinis mėnuo ir pavasario pradžia dažniausiai vairuotojams tampa tikru galvos skausmu. Tirpstant ledui keliuose atsiveria vis daugiau duobių, o rajoniniuose keliuose žvyrkeliai tampa it kliūčių ruožas automobiliams. Vairuotojai neslepia, kad kelių būklė kelia siaubą, o kai kuriais keliais...
Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2024 m. biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti.
Prezidentas Gitanas Nausėda toliau kritikuoja kelių infrastruktūrai numatytų lėšų sumą 2024 m. biudžete. Jis akcentuoja, kad jeigu kelių palaikymui ir remontui Lietuvoje ateityje nebus skirta daugiau lėšų, jų būklė tik prastės, kas taip pat neigiamai atsilieps švietimo ir sveikatos reformoms.
Seimo Ekonomikos komitetui vienbalsiai pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą, susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tai keistų situaciją iš esmės. Tačiau jis pažymėjo, kad sprendi...
Seimo Ekonomikos komitetas antradienį vienbalsiai pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete numatyti 217 mln. eurų didesnę sumą Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) negu dabartiniame projekte. Tokiu atveju, vietoje planuotų 543 mln. eurų, KPPP 2024 m. būtų skirti 860...
Atsižvelgiant į šalies kelių tinklo būklę, planuojant 2024 m. valstybės biudžetą, Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikia numatyti ne mažesnį kaip 750 mln. eurų finansavimą, siūlo asociacija „Lietuvos keliai“.
Seimas šią savaitę po pateikimo nepritarė Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojos Ritos Tamašunienės pristatytoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti aplink didžiuosius miestus esančių savivaldybių kelių infrastruktūrą. Tačiau pro...
Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija iki kovo 31 d. kviečia savivaldybes pasirašyti sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų panaudojimo vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatyme siūloma aiškiai numatyti, kiek lėšų iš šios programos turi būti skiriama išskirtinai dviračių ir mikromobilumo priemonių infrastruktūrai.
Metai nauji, o problemos dėl nepakankamo finansavimo ir prastėjančios kelių būklės – senos, nejudinamos ir net gilinamos. Tokios išvados peršasi po Vyriausybės pateikto projekto, kuriuo numatomi kelių infrastruktūrai skiriami pinigai tiek šiems, tiek tolimesniems metams. Deja, bet finansavimas lieka...
Seimas galutinai patvirtino valstybės biudžeto projektą, tačiau nepaisant daugelio sričių finansavimo didinimo, Lietuvos kelių finansavimas liks praktiškai nepakitęs. Tai reiškia, kad valstybės kelių degradacija tęsis ir toliau.
Stringant naujos kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo diegimui Susisiekimo ministerija planuoja branginti dabar naudojamas vinjetes. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, jų kaina nebuvo keista nuo 2015 metų.
Siekiant efektyviai investuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) 2022 m. finansavimo lėšas, Susisiekimo ministerijos iniciatyva šių metų KPPP sąmatoje perskirstoma 15,77 mln. eurų. Didžioji šios sumos dalis – 15,37 mln. eurų skiriama valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiai AB „Kelių pri...
Pagal naują Lietuvos kelių finansavimo tvarką, savivaldybių Susisiekimo ministerijai teikiamos paraiškos skelbiamos viešai. Šiemet gautas 31 prašymas, iš kurių patenkinti šeši. Valstybės biudžeto lėšų skirta gatvių tvarkymui Klaipėdos, Alytaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Jonavos miestuose.
Savivaldybės jų valdomiems keliams prižiūrėti 2022-aisiais gaus 30 proc. daugiau lėšų nei iki šiol, sako susisiekimo viceministras. Juliaus Skačkausko teigimu, kitąmet jas pasieks 35 mln. eurų daugiau.
Kelių finansavimą norima padaryti labiau prognozuojamą, todėl pertvarkius Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų skirstymą bus pereita prie trimečio finansavimo. Kartu norima naikinti programos rezervą, teigia susisiekimo ministras.
Bendrovės „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Rolandas Rutėnas sako, kad bus vykdomi visi įsipareigojimai, nepaisant Vyriausybės sprendimo įšaldyti dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad, jei ne dabartinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir „Lietuvos pašto“ valdybos pasikeitimas, šiuo metu Kauno ir Klaipėdos paštai būtų privatizuoti.
Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė patikslino, kokiems tikslams gali būti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšos. Daugiausia dėmesio, kaip teigiama, skiriama vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos ir remonto darbų finansavimui.
