Gebėjimas juokauti net mirties akivaizdoje – žmogiškosios stiprybės liudijimas. 1944–1953 metais Lietuvoje vykstant partizaninėms kovoms humoras dar buvo tapęs ir ginklu prieš totalitarinį režimą.
pokaris
16 straipsnių
Šių dienų civilizuotame pasaulyje įprasta, jog bausmę už padarytą nusikaltimą skiria teismas: jei šis nustatė asmens kaltę ir tai įvertino per baudžiamosios teisės prizmę, kažkokių kitų, papildomų, pakartotinių bausmių už tą pačią veiką nuteistajam niekas neturėtų skirti. Žinoma, čia į trasą įšokti ...
Pirmieji pokario metai – vienas sunkiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Įprasta to laikmečio sunkumus sieti su Laisvės kovomis, okupacinio režimo represijomis, masiniais trėmimais. Visgi ne vien politinės aplinkybės kūrė tų metų nuotaiką: dažnai pamirštamos socialinės-ekonominės aplinkybės, kuri...
Kaip stalinizmo laikų milicija „tyrė“ nusikaltimus: chuliganų grupuotės vienam Lietuvos miestui pelnė itin prastą reputaciją (1)
Pokario laikotarpis Lietuvoje tradiciškai suprantamas kaip visaapimančio neteisingumo, kuriamo sovietinės okupacinės valdžios bei represinių struktūrų, epocha. Ginkluotos rezistencijos slopinimas, genocido veiksmai, nukreipti prieš lietuvių tautą, įvairios politinio pobūdžio represijos – atrodytų įp...
Kuršių marios – išskirtinis vandens telkinys. Tai – didžiausia Baltijos jūros lagūna, kurią nuo jūros skiria tik siauras Kuršių nerijos ruožas. Šiandien apie Kuršių marias turima daug duomenų, kiekvienas įvykis, susijęs su šios lagūnos ekologine būkle plačiai aptariamas nacionaliniu mastu, už unikal...
Akivaizdu, jog bėgant metams lietuvio požiūris į mišką patyrė dideles permainas - ankstesnio miško šventumo ir artumo žmogui tarsi nebūta. Miškininkas ir habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Leonardas Kairiūkštis, prisimindamas vaikystę, įžvelgia kur kas daugiau problemiškų su mišku susijusių p...
Pokario metais stotis „kvepėjo“ arklių mėšlu, mieste tvyrojo yrančių lavonų kvapas, dėl vibracijos byrėjo namų lubos ir sienos, o vaikai laiką leisdavo daužydami sugriautų pastatų kaminus, LRT RADIJUI pasakoja aštuoniasdešimtmetis Liutavaras Masiliūnas.
Gyvenusiems už geležinės uždangos, BBC radijo klausytojams Samas Yossmanas, buvęs BBC rusų tarnybos populiarių radijo laidų „Babuškin sunduk” (Močiutės skrynia”), „Perekati pole“ („Vėjarytis“) vedėjas, geriau žinomas pseudonimu Sem Džons (Sam Jones). Gimęs ir augęs okupuotoje Lietuvoje, S. Yossmanas...
„Istorijos detektyvai“. Juodasis sovietmetis: gandais apipintos baisiausios kriminalinės istorijos (627)
Šios istorijos – ne apie pokario metų baisybes ar sąstingio nuobodulį. Šįkart – apie tai, kas buvo slepiama po devyniais užraktais: kriminalinius nusikaltimus, nutikusius sovietinėje Lietuvoje. Apie kai kuriuos jų vyresnės kartos žmonės galbūt yra girdėję įvairiausių gandų. „Istorijos detektyvų“ kom...
„Nieko keista, kad kai kurie žmonės fiziškai ir dvasiškai palūžo, nors didžioji tų kovotojų dalis liko ištikima tautos laisvės kovos priesakams. Todėl prisiekiau sau: rinkti ir užrašyti kuo daugiau tų žmonių prisiminimų ir juos paskelbti, kad ateinančios kartos sužinotų mūsų laisvės kainą. Taip pat ...
Siaubingi 1946-ieji: nežabotas seksas pabėgėlių stovyklose ir bado iškankinta motina, suvalgiusi du savo vaikus (370)
Neseniai išleistoje istoriko ir žurnalisto Victor Sebestyen knygoje „1946. Modernaus pasaulio kūrimas“ apžvelgiami pokario įvykiai globaliu mastu. Autorius analizuoja lemtingus 1946-ųjų įvykius, paaiškina, kaip pasaulis po Antrojo pasaulinio karo kūrėsi ir tapo tos, koks yra dabar.
Lietuvos partizanai, patirdami vis didesnių nuostolių prieš gausias sovietų vidaus kariuomenės ir saugumo pajėgas, nuo 1945-ųjų pabaigos privalėjo keisti kovos taktiką: veikti nedideliais būriais, slapstytis miškuose ar sodybose.
Pokario Lietuvoje partizanų taikiniais tapdavo sovietų valdžios ir saugumo pajėgų atstovai. Visgi kiekvieną partizanų operaciją, net ir puikiai suplanuotą, lydėjo didžiuliai pavojai, grėsmė būti susektam, išaiškintam ar tiesiog fiziškai sunaikintam.
J. Ohmanas: vėl iškyla klausimas – pasilikti savo šalyje ir už ją kovoti ar pasitraukti į Vakarus (222)
„Šioje visuomenėje aš jaučiuosi kitoks. Jaučiu atsakomybę už tai, kas bendra“, - pokalbį pradeda švedų kilmės kino režisierius Jonas Ohmanas, dokumentinės dramos „Nematomas frontas“ bendraautorius. Su juo kalbamės jam vos grįžus iš Amerikos, kur buvo pristatoma legendinio partizano Juozo Lukšos–Daum...
DELFI TV premjera: ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo istorija - dokumentikos cikle „Karas po karo“ (246)
DELFI TV parengtas dokumentikos ciklas „Karas po karo“ - tai keturių dalių pasakojimas apie 1944 metais okupuotoje Lietuvoje prasidėjusį ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą, jo raidą, partizanų kovos taktiką bei jų tradicijų tęsėjus - Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgas.
Išėjau is „Ekskursantės“ ir pasijutau nesava. Toks gražus filmas - vaizdai, simboliai, artistai, o aš lyg kuoka per galvą gavusi.