„Švedams, norvegams pirkti kažką iš mūsų dabar mus mažiau paranku. Jų valiuta euro atžvilgiu nukritusi. Tačiau mums bus parankiau pirkti kažką iš jų“, – sako ekonomistas Algirdas Bartkus.
Nematytas valiutos kursas nuo Didžiosios krizės – „sudvejota, pavėluota“?
Švedijos kronos silpnumas gali tapti rimta bėda, o tolesnis kurso kritimas turėtų tiesioginę įtaką Riksbanko monetarinei politikai, sako seniausio pasaulyje centrinio banko pirmininko pavaduotojas Peras Janssonas.
BNN Bloomberg skelbia, kad Švedijos valiutos kursas euro atžvilgiu yra priartėjęs prie silpniausių pozicijų per savo istoriją, tad centrinio banko vadovybė nerimauja, jog bus sunku suvaldyti infliaciją, brangstant importinėms prekėms.
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad centriniai bankai vykdo pinigų politikos griežtinimo ciklą, o Europos Centrinis Bankas vis dar pasižymi pakankamai „vanagiška retorika“, tikimasi dar bent vieno palūkanų normų didinimo.
„Natūralu, kad tai stiprina eurą ir atitinkamai reaguoja jo santykiai su kitomis valiutomis, nes Skandinavija, ypač Švedija, balandžio mėnesį sudvejojo ir nepriėmė sprendimų padidinti palūkanų normų. Aišku, gegužę padidino. Visa tai veikia rinkas ir valiutos reaguoja, kai centriniai bankai sudvejoja“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Švedijos ir Norvegijos valiutų kurso pokyčiai:
„The Local“ skelbia, kad vos per porą metų švedų valiuta neteko 15 proc. vertės. Šiuo metu už vieną eurą galima įsigyti 11,6 švediškos kronos.
Ekonomistas A. Bartkus atkreipia dėmesį, kad dabartinė situacija Švedijoje skiriasi nuo 2008–2009 metų krizės, kai krona krito dramatiškai. Savo ruožtu dabartinis žemas lygis pasiektas laipsniškai, nuo 2012 metų. Norvegiškos kronos dinamika yra panaši („kolapsas“ buvo įvykęs per pandemiją).
VU docentas taip pat linkęs valiutų kurso situaciją paaiškinti palūkanų normų kėlimo aplinkybe.
„Gali būti taip, kad Europos Centrinis Bankas sparčiau didindamas palūkanų normas, pritraukė daugiau investuotojų į euro zonos finansinius instrumentus, o skandinavai, kurie nesuspėjo su tuo palūkanų normos didinimu, praranda investuotojų susidomėjimą, dėl ko yra per didelė pasiūla ir per maža paklausa jų valiutai“, – sako A. Bartkus.
Nekilnojamojo turto krizė – ar banga atsiris į Baltijos šalis?
Europos Komisija gegužę skelbė, kad energijos išteklių kainos ir palūkanų normos neigiamai paveikė Švedijos vidaus paklausą. Būsto rinka jautriai sureagavusi į paskolų brangimą ir sumenkusią žmonių perkamąją galią. Dar žiemą EK apžvalgoje Švedija figūravo kaip prasčiausią perspektyvą turinti ES ekonomika 2023-iaisiais, o ir naujausias įvertinimas sušvelnėjo nedaug (BVP kritimas sieks -0,5 proc.).
Švedijos vyriausybė pavasarį prognozavo, kad šalies ekonomika išliks recesijoje per visus 2023 metus.
Gilėjant NT krizei, viena iš didžiausių būsto nuomos bendrovių SBB atsidūrė ties bankroto riba. Iš vadovo pareigų prieš kelias dienas teko trauktis grupės įkūrėjui Ilja Batljanui.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Švedijos valiutos kurso situacija susijusi būtent su recesijos baime ir būsto rinka, savo ruožtu, Norvegijoje matyti niūri perspektyva naftos ir dujų sektoriuje.
„Norvegija eksportuoja daug dujų, tai mažėjant (jų) kainai, be abejo, prastėja jų tarptautinės prekybos balansas ir kainai Europoje nukritus tikrai žemai, atitinkamai, ta valiuta silpsta. O Švedija – daugiausia susiję su recesijos baimėmis ir ypač nekilnojamojo turto rinka.
Matėme, kad didžiausia Švedijos nekilnojamojo turto bendrovė susiduria su labai rimtais iššūkiais, praleido mokėjimą, ieško išeičių ir tokių bendrovių yra daugiau. Ir bendrai būsto rinka Švedijoje išgyvena labai sudėtingą laikotarpį. Ten krizė ir gili krizė“, – sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
Pasak jo, problemomis „užsikrėtė“ ir Suomija, praktiškai visas Skandinavijos regionas, gal išskyrus Norvegiją.
„Tas užkratas ir į Estiją išplito, Lietuva ir Latvija dar laikosi“, – sako jis.
I. Genytė-Pikčienė mano, kad Baltijos šalys išmoko 2009 metų krizės pamokas ir „susikalė daug svarbių reguliacinių kuoliukų“, kurie padėtų išvengti netvarumo NT rinkoje, o žemas dabartinis namų ūkių įsiskolinimas leidžia tikėtis, kad per palūkanų normų didėjimą šalys yra gerokai saugesnės.
„Rinkos pažeidžiamumas kur kas mažesnis jai įžengiant į vangesnę fazę. Įsiskolinimo lygis žemas – tik apie 17 proc. namų ūkių turi būsto paskolas. Lietuvoje tai iš tikrųjų labai žemi skaičiai ir tas palūkanų normų poveikis neturi tokio globalaus efekto, kaip tose brandžiose ekonomikose, kur jau būstas toks brangus, kad be būsto paskolos gyventojai negali jo įsigyti“, – sako INVL vyriausioji ekonomistė.
Ką tai reiškia Lietuvos eksportui
A. Bartkaus vertinimu, per brangi valiuta šaliai nėra ypač naudingas dalykas dalykas, nes pasidaro brangus eksportas, pavyzdžiui, švediškos prekės tampa brangesnės negu suomiškos ir visi rinksis pastarąsias.
„Smuktelėjęs valiutos kursas yra ganėtinai parankus jųjų eksportui: norvegiškos, švediškos prekės dabar yra pigesnės. O tai reiškia: visi skubėkite pirkti jų prekių ir jūs padidinsite būtent norvegiškos, švediškos valiutos paklausą, kas padės jai atgauti vertę“, – sako VU docentas.
Anot jo, vis dėlto vertinant Lietuvos eksporto perspektyvą, svarbesnės yra euro zonos šalys nei Švedija ar Norvegija.
„Jiems bus brangiau kažką nusipirkti iš euro zonos, jų kursas euro atžvilgiu yra smuktelėjęs. Tai galės daugiau savo vidaus prekių suvartoti <...>. Parduos daugiau „volvų“, – švedų autopramonės milžinę priminė ekonomistas.
Ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad dabartinė padėtis gali turėti įtakos daliai Lietuvos verslų.
„Didžiulis iššūkis mūsų eksportuotojams, kurie valiutos kurso neapsidraudę arba nepilnai apsidraudę, eksportuoja įvairius produktus: daugiausia statybų sektorius, nameliai, baldai, – tai jiems, be abejo, pajamos eurais neauga, tai tam tikrų iššūkių pramonei kils“, – teigia pašnekovas.
„Kažkiek veikia ir mūsų eksportuotojus, nes tų regionų perkamoji galia dėl silpnesnės valiutos mūsų eksporto atžvilgiu yra nepalanki“, – sako ekspertė.
Vis dėlto ji sako, kad šis valiutos nuvertėjimas turi įtakos tik daliai Lietuvos verslų, o ir pati rizika nėra nauja, verslas paprastai apsidraudžia nuo kurso svyravimų.
Užsimena apie artimesnę kaimynę: jie gali imti važiuoti pas mus
Ž. Mauricas, vertindamas smarkų būsto kainų kritimą Švedijoje, mato ir galimybių.
„Dabar, matyt, bus labai neblogų perspektyvų vykti į Švediją, įsigyti kažkokių prekių, gal net investuoti į tą patį nekilnojamąjį turtą, nes kainos pakritusios, man atrodo, apie 16 proc. nuo aukščiausio taško. Yra įvairių prognozių – netgi 20–25 proc. <...>. Kai kuriuose miestuose jau turbūt nekilnojamasis turtas pigesnis negu kad Vilniuje – Stokholme gal ne, bet tikrai manau, kad tų galimybių galima pasiieškoti“, – komentavo Ž. Mauricas.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas pirmąjį ketvirtį:
Pasak jo, mažėja ir atotrūkis tarp atlyginimų Švedijoje bei Lietuvoje.
„Mes ne tiek daug importuojame iš Švedijos, kiek eksportuojame arba asmenys dirba Švedijoje ir gauna darbo užmokestį. Tai, tarkime, pagal darbo užmokestį dabartiniu kursu, atotrūkis gal tik du kartai belikęs tarp Lietuvos ir Švedijos, gal ir mažiau šiek tiek“, – sako jis.
Ekonomistas kartu atkreipė dėmesį ir į Lenkiją bei jos sustiprėjusį zlotą. Pasak Ž. Maurico, gali būti, kad lietuvių apsipirkimo kelionės į kaimyninę šalį jau nebebus tokios patrauklios.
„Pereina zlotas iš rizikingos valiutos į mažiau rizikingą. Dabar Lenkijos zlotas yra tiktai 4,48, o buvo 4,80. Stipriausias kursas nuo 2020 metų vidurio. Čia yra gera žinia, kad bent jau ten nėra taip pigiau, gal ir lietuvių srautas į Lenkiją sumažės“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, jeigu zlotas sustiprėtų iki 4,2 (už eurą), „praktiškai jau lenkai, matyt, važiuotų kai ką pirkti Lietuvoje“.
Ekspertas: euras kritikuojamas, bet ne dabar
A. Bartkus komentuoja, kad galima daugiau uždirbti turint valiutos, kuria įvertintiems finansiniams instrumentams taikomos aukštesnės palūkanos.
„Reiškia, jeigu už švediškus ar norvegiškus finansinius instrumentus yra žadamos mažesnės palūkanos, tai mes galime tokiu atveju ten užsidirbti mažesnę grąžą. Neverta likti Švedijoje ar Norvegijoje, verta švediškus ar norvegiškus aktyvus parduoti ir nusipirkti euro zonos finansinių aktyvų“, – sako ekonomistas.
„Tokiu būdu didiname švediškos ir norvegiškos valiutos pasiūlą, smukdydami jos kursą ir didiname euro paklausą“, – priduria jis.
Pasak A. Bartkaus, ypač jaudintis dėl situacijos Švedijoje ar Norvegijoje žmonėms nevertėtų, tačiau šiame kontekste kyla minčių dėl bendros valiutos zonos prasmingumo – dažnai euras kritikuojamas, bet dabar matyti kita situacijos pusė.
„Mažos ekonomikos – Švedija, Norvegija – jos gali būti sukrėstos tokio dalyko, kaip nesuspėjimas pagal Europos Centrinio Banko palūkanų normą.
Buvimas šiais laikais su savo valiuta ir prekiaujant su tokiu dideliu bloku kaip euro zona, kuri turi savo vieną valiutą, gali tapti labai rimtu iššūkiu“, – komentuoja VU docentas.