Rygoje jau ne vienerius metus projektus plėtoja bendrovė „Hanner“, prekybos centrą „Akropolis“ stato viena didžiausių verslo grupių „Vilniaus prekyba“, planuojanti dar vieną projektą. Teritorijų plėtrai įsigijo ir investicijų bendrovių „Lords LB Asset Management“ bei „Capitalica Asset Management“ fondai.
Lietuvos bendrovės investuoti Rygoje nusprendžia ne tik dėl miesto potencialo, tačiau ir dėl mažesnės konkurencijos nei Vilniuje, sako nekilnojamojo turto bendrovės „Colliers International“ investicijų konsultantė Giedrė Kulakovienė.
„Latvijos nekilnojamojo turto rinka ypatinga tuo, kad joje veikia labai nedaug vietinių vystytojų, todėl didžioji dalis naujų projektų yra užsienio kompanijų iš Lietuvos, Estijos, Skandinavijos, NVS ir kitų šalių. Vietinių vystytojų trūkumas ir skatina užsienio kompanijas investuoti dėl mažesnės konkurencinės aplinkos“, – BNS komentavo analitikė.
Pasak G. Kulakovienės, Lietuvoje ir Latvijoje panaši bankų finansavimo politika, nuomininkų paieška ir projektų pasirinkimo kriterijai.
„Šiek tiek skiriasi mokestinė aplinka ir statybos leidimų išdavimas, kuris Latvijoje užtrunka ilgiau nei Lietuvoje dėl vieningos sistemos nebuvimo. Taip pat, įsigyjant nekilnojamą turtą Latvijoje mokamas papildomas 2 proc. mokestis nuo įsigijimo kainos valstybei, to Lietuvoje nėra“, - kalbėjo ji.
„Colliers International“ investicijų konsultantė prognozuoja, jog Lietuvos plėtotojai ir ateityje palankiai žvelgs į Latvijos rinką. Jų susidomėjimas, G. Kulakovienės teigimu, galėtų sustiprėti, jei plėtojamus projektus pavyktų išnuomoti tarptautinėms kompanijoms, pavyzdžiui, paslaugų ar IT centrams.
Rygoje trūksta biurų
Naujausia lietuvių investicija Rygoje – neseniai paskelbtas fondo „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ pirkinys Skanstės mikrorajone. Pranešta, jog 1,3 ha ploto teritorijoje planuojama statyti du 45 tūkst. kv. metrų ploto biurų pastatus, į kuriuos iki 2021 metų vidurio ketinama investuoti apie 50 mln. eurų.
Fondą valdančios bendrovės „Capitalica Asset Management“ vadovas Andrius Barštys BNS tuomet sakė, jog, nors Ryga didesnė už Vilnių, Latvijos sostinėje biurų plėtra gerokai vangesnė.
Nekilnojamojo turto kompanijos „CBRE“ naujausioje rinkos apžvalgoje pastebima, jog šiemet Vilniaus biurų rinkos plėtra gerokai sumažėjusi ir per 2018-uosius bus pasiūlyta apie 55 tūkst. kv. metrų naujo ploto. Tačiau iki 2021-ųjų rinkai suplanuota pasiūlyti naujų biurų, kurių plotas sieks daugiau nei 300 tūkst. kv. metrų, kai šiuo metu rinkoje yra apie 581 tūkst. kv. metrų modernių biurų ploto.
Rygoje, „CBRE“ duomenimis, šiemet suplanuota rinkai pasiūlyti 55,6 tūkst. kv. metrų, o iki 2021-ųjų - 212,8 tūkst. kv. metrų ploto naujų biurų. Šiuo metu Latvijos sostinės modernių biurų rinkos pasiūla viršija Vilniaus ir siekia apie 618,8 tūkst. kv. metrų.
„CBRE“ vyresnysis analitikas Ignas Goštautas BNS sakė, kad Vilniuje ir Rygoje modernių biurų plotas skiriasi nedaug, tačiau Latvijos sostinėje daugiau gyventojų ir per pastaruosius kelerius metus čia pastatyta gerokai mažiau naujų administracinių pastatų.
„Todėl naujų biurų, kurie patrauklūs nuomininkams, Rygoje yra mažiau“, - sakė jis.
Pasak analitiko, įtaką naujo projekto atsiradimui gali daryti visiškai atsitiktiniai veiksniai, pavyzdžiui, tinkamo sklypo įsigijimas reikiamu metu. Anot I. Goštauto, taip galėjo nutikti ir su „Capitalica“ investicija: Rygos Skanstės mikrorajonas investuotojams patrauklus dėl tinkamų plėtrai sklypų, nedidelio atstumo iki miesto centro.
Anot jo, Rygos biurų rinka gyvena didelių nuomininkų ir nuomos sandorių laukimo nuotaikomis.
Investuoja ir į prekybą
Pirmasis prekybos centras „Akropolis“ Lietuvoje atidarytas dar 2002-aisiais, tuo metu Latvijoje pirmąjį „Akropolį“ suplanuota atidaryti 2019-ųjų pradžioje. Investicijos į apie 98 tūkst. kv. metrų ploto prekybos centro projektą turėtų siekti 200 mln. eurų.
Bendrovės „Akropolis Group“ valdybos pirmininkė Saulė Zabulionytė tvirtina, kad Rygoje prekybos centrų koncentracija mažiausia tarp Baltijos šalių sostinių.
„Ryga – didžiausias Baltijos šalių miestas, tuo pat metu tarp sostinių turintis mažiausią prekybos centrų koncentraciją. Didieji prekybos centrai statyti 2001-2009 metais. Mums renkantis šalį plėtrai užsienyje nemažai lėmė ir geografinis Rygos artumas, tai, kad daugelis mūsų partnerių, su kuriais bendradarbiaujame Lietuvoje, dirba ir Latvijoje“, – BNS komentavo ji.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ skaičiavimais, Lietuvoje šių metų viduryje tūkstančiui gyventojų teko 392 kv. metrų didžiųjų prekybos centrų prekybos ploto.
Pasak bendrovės Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, per penkerius metus šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 14,5 proc., o vien Vilniuje 2017-ųjų pabaigoje tūkstančiui gyventojų teko 831 kv. metrų didžiųjų prekybos centrų ploto, kai Rygoje ir Taline šis rodiklis buvo gerokai didesnis - atitinkamai 1 tūkst. ir daugiau nei 1,4 tūkst. kv. metrų.
R. Reginis teigia, kad prekybos centrų plėtra pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo itin aktyvi, tačiau dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, statistiškai šalies gyventojui prekybinio ploto tenka vis daugiau.
Didesnėse teritorijose - įvairesni projektai
Rygoje nemažus sklypus valdo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „M.M.M. projektai“ bei investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas – atitinkamai 8 ha ir 5,8 ha ploto. Kol kas detalių apie šių teritorijų plėtrą atskleidžiama mažiausiai, tačiau abu plėtotojai planus aktyviai derina su miesto savivaldybe.
„M.M.M. projektai“ sklype Daugavgrivas gatvėje planuoja komercinės ir gyvenamosios paskirties projektą, kurio plotas turėtų viršyti 200 tūkst. kv. metrų.
„Planuojame, kad statybos prasidės ne anksčiau nei 2019-aisiais. Bendrovė į kvartalo vystymą planuoja investuoti mažiausiai 150 milijonų eurų“, - BNS komentavo „M.M.M. projektų“ vadovė Natalija Monkevičienė.
Anot jos, rugsėjį planuojama išrinkti teritorijos architektūros konkurso laimėtoją.
Tuo metu fondas „Lords LB Special Fund V“ valdomoje Rygos Spaudos rūmų teritorijoje, šalia Vanšu tilto, ketina investuoti apie 200 mln. eurų ir iki 2025-ųjų pastatyti 160 tūkst. kv. metrų ploto biurų, prekybos patalpų bei viešbutį.
Statybas 2017-aisiais įsigytame sklype planuojama pradėti 2019 metais.
„Projektas bus vykdomas etapais, pradėsime nuo rekonstrukcijos. Dabartinį Spaudos rūmų pastatą nusprendėme renovuoti ir paversti viešbučiu. Kadangi ruošiamės įgyvendinti projektą, kuris svarbus miestui, niekur neskubame. Objektas yra prieš Rygos senamiestį, strategiškai svarbioje vietoje, tai, mano nuomone, yra geriausia vieta naujam verslo centrui Rygoje“, - anksčiau BNS yra sakęs šio projekto vadovas Aivaras Abromavičius.
Jau investavo 160 mln. eurų
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ Rygoje NT plėtra užsiima nuo 2005-ųjų. Per šį laiką plėtotoja teigia investavusi daugiau nei 160 mln. eurų.
Didžiausias „Hanner“ statomas projektas Latvijos sostinėje – kvartalas „Jauna teika“, kuriame iki 2019 metų planuojama baigti 800 butų statybas. Kitąmet, teritorijoje pastačius 21 tūkst. kv. metrų ploto biurų pastatą, bus baigta ir komercinė kvartalo dalis, kurioje bendras trijų biurų pastatų plotas viršys 50 tūkst. kv. metrų.
Įmonės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pabrėžia, jog šiuo metu būsto plėtra gerokai aktyvesnė Vilniuje.
„Abiejų šalių nekilnojamojo turto rinkos panašios ir koncentruojasi sostinėse, tačiau būsto segmentas Vilniuje gerokai aktyvesnis nei Rygoje. Verta paminėti, kad Latvija pasekė geru Estijos pavyzdžiu bei taiko nulinį mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui“, – BNS sakė jis.
Latvijos nacionalinės nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos vadovas Martinas Vanagas sakė, jog lyginant Latvijos ir Lietuvos rinkas, pastaroji dėl aktyvių plėtotojų prisotinta.
„Nekilnojamojo turto plėtotojai pastaraisiais metais daug investavo Vilniuje ir Kaune, todėl Lietuvos rinka - ypač biurų ir daugiabučių segmentai – yra labai prisotinta, o tai verčia plėtotojus ieškoti naujų investavimo galimybių. Kadangi Baltijos šalių rinkos yra panašios, didžiausias regiono miestas Ryga yra puikus pasirinkimas investicijai“, – BNS sakė jis.