Pasak jo, EAR audituoti aštuoni jungčių projektai, susiję su devyniais pagrindiniais Europos transporto koridoriais, yra maždaug vienodos 5-7 mlrd. eurų vertės, todėl juos galima palyginti.
„Iš šių projektų „Rail Baltica“ ir pagal brandą, ir pagal eigą, ir pagal savo perspektyvą atrodo bene geriausiai. (...) Tas lyginimas, aišku, yra sąlyginis, nes kiekvienas projektas turi savo vidinę struktūrą, prielaidas, istoriją, priėmimą visuomenėje, tarptautines implikacijas“, – BNS sakė R. Šadžius.
Jo teigimu, viena pagrindinių „Rail Baltica“ projekto audito išvadų yra susijusi su ekonominio tvarumo rizika, kuri vertinta pagal potencialius keleivių ir krovinių srautus.
„Traukos zonoje, kuri apima teritoriją 60 minučių kelio atstumu nuo „Rail Baltica“ geležinkelio, nėra pakankamai daug gyventojų. Kol kas mes taip pat nematome ir nusistovėjusių geležinkelio krovinių srautų iš šiaurės į pietus ir atgal. Be to, planuojamam geležinkelio krovinių srautui jau yra stiprūs konkurentai – krovinių pervežimas keliais ir jūra“, – aiškino R. Šadžius.
Jis pabrėžė, kad toks vertinimas nereiškia, kad „Rail Baltica“ projektas yra negyvybingas.
„Mes taip tikrai nesakome ir taip nemanome, tačiau tiek keleivių, tiek krovinių klausimus ateityje reikės išspręsti. Manau, kad krovinių srautas savaime didės, keleivių taip pat turėtų atsirasti,todėl tas keleivių ir krovinių pervežimo derinys gali būti gyvybingas“, – sakė R. Šadžius.
Pasak jo, EAR vertinimas, kad projekto kaina išaugo pusantro karto iki maždaug 7 mlrd. eurų neišsiskiria iš kitų projektų, o pabrangimą lėmė konkrečios ir suprantamos priežastys.
„Mūsų vertintų aštuonių projektų bendra sąmatinė vertė nuo jų patvirtinimo iki dabar išaugo nuo 38 mlrd. iki 54 mlrd. eurų, arba beveik pusantro karto. „Rail Baltica“ brangimas, įskaitant ir galimą pabrangimą, kurio nėra sąmatose, bet kurį mes taip pat įvertinome, atitinka šitą vidurkį, o jis yra nulemtas daugiausiai papildomų projekto elementų“, – aiškino R Šadžius.
„Tai yra jungtis Kaunas-Vilnius, sudėtinga atšaka į Rygos oro uostą bei tramvajaus linija Taline, siekiant užtikrinti keleivių srautą. Šitie elementai buvo pridėti prie projekto ir natūralu, kad jis dėl to pabrango“, – pridūrė jis.
R. Šadžiaus teigimu, kalbant apie „Rail Baltica“ projektą taip pat yra svarbu, kaip jis bus integruotas su Suomija šiaurėje ir Lenkija pietuose.
„Su Lenkija mes matėme šiokių tokių bėdų, lenkai savo pusėje dar nėra suderinę perspektyvoje krovinių srautų būsimu geležinkeliu ir regioniniais geležinkeliais. Bet teko girdėti, kad Lenkija aktyviai tuo užsiima ir iš tikrųjų yra įsijungusi“, – sakė R. Šadžius.
„Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Vykdant projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio bus nutiesta europinio standarto (1435 mm) elektrinė 870 kilometrų ilgio geležinkelio vėžė keleiviniams ir krovininiams traukiniams.
Projektas didžiąją dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, jo įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.