Ekonomistai įvertino nukritusį „Euribor“ ir palūkanas: „stebuklo“ nebus

Paskolų turėtojams aktualus rodiklis „Euribor“ šiuo metu mažėja, suteikdamas viltį, kad lengvės ir palūkanų našta. Tačiau ekonomistų vertinimu, rinkos kol kas pernelyg optimistiškai žvelgia į bazinių palūkanų mažinimo perspektyvą.

Tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ 1–12 mėn. kreivės jau pajudėjo žemėjimo kryptimi, atsitraukdamos nuo 4 proc. ribos, ties kuria buvo sustingusios pastaruoju metu.

Ryškiau krito ilgos trukmės (12 mėn.) rodiklis, per savaitę smukęs iki 3,727 proc. Tuo metu populiarus tarp Lietuvos gyventojų 6 mėn. „Euribor“ siekia 3,948 proc.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad dabartiniuose skaičiuose atsispindi rinkos prognozės dėl bazinių palūkanų normų, tačiau tie lūkesčiai gali būti pernelyg drąsūs.

„Dėl „Euribor“ pakritimo – rinka dėl palūkanų mažinimo juda prieš traukinį, mato 85 proc. tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas mažins palūkanas kitų metų kovą“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas A. Izgorodinas, pridurdamas, kad laikas parodys, kiek pagrįsti tokie lūkesčiai.

„Euribor“ prognozė:

Rinkos kalba apie pavasarį

Kaip trečiadienį skelbia „Bloomberg“, jau girdėti svarstymų, kad didesnių nei 4 proc. palūkanų normų poreikio nebelieka. Rinkos manančios, jog yra beveik 90 proc. tikimybė, kad ECB palūkanas pradės mažinti dar pirmąjį kitų metų ketvirtį.

Anot A. Izgorodino, ar pagrįsti šie rinkos lūkesčiai, parodys gruodžio-sausio euro zonos infliacijos duomenys. Kita vertus, galima prognozuoti, kad „Euribor“ pradės tvariai mažėti nuo žiemos pabaigos, pavasario pradžios, o ECB palūkanas mažintų dar vėliau.

„Tai, tikriausiai, yra kitų metų pavasario, antro pusmečio pradžios istorija, kai Europos Centrinis Bankas jau labiau pradės mažinti palūkanas ir bus iš tiesų aišku, ar infliacijos sulėtėjimas yra tvarus. Dabar, sakyčiau, kad rinka žiūri šiek tiek optimistiškai į tą aspektą ir neįvertina visų rizikų“, – komentuoja ekspertas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat mano, kad „Euribor“ atsispindi kol kas per dideli lūkesčiai.

„Faktinis 12 mėn. „Euribor“ – 3,73 proc., tai rodo, kad įskaičiuojamas vis agresyvesnis mažinimas. SEB grupėje dar išlaikome tą (prognozę), kad pirmasis mažinimas bus tik kitų metų birželį.

Rinka, jeigu žiūrėsime iš ateities sandorių, tikisi jau kovo mėnesį. Gal rinka užbėga įvykiams už akių. Logiškiau būtų balandis, arba birželis. Kovas dar per anksti“, – sako SEB ekonomistas.

Skirtingi balsai Centriniame Banke

Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narė Isabelė Schnabel interviu „Reuters“ antradienį pareiškė, kad infliacija rodo „ganėtinai įspūdingą“ lėtėjimą.

„Paskutinieji infliacijos rodikliai daro mažai tikėtiną tolesnį palūkanų normų kėlimą“, – ECB svetainėje publikuotame interviu cituojama I. Schnabel, kuri perspėjo, kad dar anksti skelbti pergalę prieš infliaciją.

Šie vokiečių ekonomistės komentarai yra posūkis nuo įprastai „vanagiškos“ jos pozicijos palūkanų normų atžvilgiu.

Savo ruožtu praėjusią savaitę kalbėjęs Vokietijos centrinio banko vadovas Joachimas Nagelis neatmetė galimybės, kad ECB vėl kels palūkanų normas. „Reuters“ teigimu, Bundesbanko prezidentas (šis dar vienas įtakingas ECB valdančiosios tarybos narys), Kipre kalbėjo, jog infliacijos perspektyvai suprastėjus gali tekti imtis ir tokių veiksmų.

Šiuo metu palūkanų normos yra 4–4,75 proc. intervale.

„Delfi“ kalbinti ekonomistai su išlygomis kalba, ar „Euribor“ ir bazinių palūkanų normų pikas jau yra praeityje.

„Manau, kad pikas jau už nugaros“, – svarsto SEB ekonomistas T. Povilauskas.

A. Izgorodinas mano, kad „Euribor“ kitais metais turėtų mažėti, tačiau ar dabar jis yra pasiekęs viršūnę, dar anksti pasakyti.

„Dabar „Euribor“ nesiekia 4 proc. būtent dėl to, kad infliacija euro zonoje sulėtėjo, bet ar tai yra pikas, dar nedrįsčiau sakyti. Jeigu netyčia matysime infliacijos paspartėjimą gruodį arba sausį, tai „Euribor“ gali vėl šiek tiek pakilti“, – sako ekonomistas.

T. Povilauskas svarsto, kad „Euribor“ pakritimas gyventojams yra gerai vien jau „simboliškai“, iš lūkesčių pusės.

„Labai svarbu ne pats lygis, bet dinamika ir lūkesčiai. Dabar yra klausimas: ar faktinis „Euribor“ 6–12 mėn. teisingai įskaičiuoja tuos būsimus ECB veiksmus, ar nenubėgo tolyn“, – sako ekonomistas.

Gruodis nenustebins

Gruodžio 14 dieną Europos Centrinis Bankas Frankfurte rengia posėdį, kuriame turėtų paskelbti pinigų politikos poziciją ir makroekonominius vertinimus.

T. Povilauskas teigia, kad šis susitikimas bus svarbus iš komunikacinės ir prognozių pusės, tačiau tikrai negalima manyti, jog bus priimtas sprendimas dėl palūkanų mažinimo.

„Tokio stebuklo nebus (…). ECB kas ketvirtį pateikia atnaujintas makroekonomines prognozes ir gruodį turbūt bus daug atsakymų, kokias pamatysime atnaujintas infliacijos prognozes, ypač kalbant apie 2025 metus.

Nes ką akcentuoja ECB, tai infliacijos prognozes vidutiniu laikotarpiu: ne tiek šių ar kitų metų, bet 2025–2026 metų. Ir jeigu pamatysime skaičių mažesnį nei 2 proc., tai yra labai geras ženklas tiems, kas tikisi mažesnių palūkanų“, – sako T. Povilauskas.

ECB vidutinio laikotarpio tikslas – 2 proc. infliacija.

Infliacija Lietuvoje ir euro zonoje:

Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ prognozuoja, kad lapkritį euro zonos metinė infliacija turėtų siekti 2,4 proc.

Nyderlandų bankas „ING“ svarsto, kad kitos savaitės iššūkis Europos Centriniam Bankui yra palikti visus variantus atvirus, tuo pat metu neatrodant pernelyg švelnios pozicijos („balandiškam“, dovish), tačiau kartu – neatitrūkti nuo tikrovės.

O tikrovė šiuo metu rodo, jog infliacijos tempai mažėja, bet aukštos palūkanų normos jau daro poveikį gyventojų finansams ir ekonomikos plėtrai.