Norint užauginti gausų ir geros kokybės daržovių derlių, svarbu parinkti kuo mažiau piktžolėtą dirvą ir ją paruošti, t. y. gerai įdirbti, prieš daržovių sėją ar sodinimą išnaikinti kiek įmanoma daugiau piktžolių, ypač daugiamečių. Be to, svarbu parinkti tinkamus priešsėlius, sudaryti kuo tinkamesnę sėjomainą, ravėti piktžoles, ypač antroje daržovių vegetacijos pusėje. Akcentuotina, kad cheminius produktus rekomenduojama naudoti tik ten, kur būtina, atsižvelgiant į piktžolių rūšis, jų kiekį.
Kas mažina herbicidų poveikį
Naikinant piktžoles herbicidais, visų pirma reikia atsižvelgti į piktžolių paplitimą, jų rūšinę sudėtį, augimo tarpsnį, parinkti tinkamą purškimo laiką. Geriausiai purkšti, kai oro temperatūra 12–20 °C šilumos, keletą valandų po purškimo neturėtų lyti. Rekomenduojama herbicidą praskiesti naudojant 200–400 l/ha vandens. Pravartu žinoti, kad dirviniai herbicidai Butisan 400, Stompas yra veiksmingiausi esant drėgnai dirvai.
Piktžoles naikinant rudenį
Nuėmus priešsėlio (žieminių kviečių, rapsų) derlių, šiaudus reikia smulkinti 3–6 cm ir įterpti į dirvą skutikais arba lėkštėmis.
Po 2 savaičių suvešėjus piktžolėms, lauką reikėtų nupurkšti herbicidu Dalgis (v. m. glifosatas 360 g/l) 4,0 l/ha + MCPA 1,0 l/ha + 5–10 kg/ha amonio salietros ar karbamido mišiniu. Dar po 2–3 savaičių piktžolėms nurudavus, laukas suariamas visu gyliu.
Mulčiavimas – vienas iš piktžolių naikinimo būdų
Piktžoles galima naikinti purenat tarpueilius, ravint, naudojant terminį būdą (naikinti karštu vandens garu, liepsna, karštomis dujomis, infraraudonaisiais spinduliais), mulčiuojant. Šį kartą plačiau aptarsime mulčiavimo privalumus.
Mulčias trukdo piktžolėms sudygti ir augti, gerina mikroorganizmų aktyvumą, dirvožemio struktūrą, išlaiko drėgmę ir pastovią temperatūrą dirvožemyje, stabdo dirvožemio eroziją.
Mulčiu gali būti:
Žolė – viena labiausiai paplitusių šiuolaikinių mulčiavimo priemonių. Ji yra puikus mulčias įvairių tipų dirvoms. Pastebėta, kad žolė labai atspari šalnoms, todėl dažniausiai rekomenduojama ja mulčiuoti anksti pavasarį. Žolei yrant, susidaro humusas, todėl dirva tuo pačiu ir tręšiama.
Kompostas – yra įvairių augalinių atliekų mišinys, kuris naudojamas tręšti ir mulčiuoti. Į jį galima dėti lapus, maisto atliekas. Norint mulčiuoti, rekomenduojama naudoti jau pastovėjusį kompostą. Neblogas mulčias yra ir gyvulių mėšlas.
Šiaudai – puikiai tinka mulčiuoti, nes apsauginis sluoksnis saugo nuo piktžolių, stipraus vėjo ir lietaus, kuris gali išplauti organines medžiagas. Šiauduose gali būti piktžolių sėklų. Mažiau sėklų gali sukaupti žiemkenčių šiaudai, daugiau – vasarinių žemės ūkio augalų šiaudai. Taip pat tinka ir šienas.
Lapai – gera mulčiavimo priemonė, tačiau juos reikia šiek tiek apdoroti. Paprastai lapus reikia susmulkinti ir palaikyti komposte, ir tik tada jais mulčiuoti. Gerai tinka smulkūs beržų, drebulių, uosių lapai. Klevų lapus būtinai reikia smulkinti.
Durpės – yra įvairių augalų ir samanų liekanos, todėl jos puikiai tinka mulčiuoti. Jos pasižymi atsparumu šalnoms.
Įvairių augalų lukštai – taip pat gali būti mulčias. Vieni populiariausių yra kavos pupelių, žemės riešutų lukštai, sudžiūvusios žirnių ir pupelių ankštys.
Popierius (laikraščiai, nereikalingas kartonas). Kadangi jis gaminamas iš celiuliozės, poveikis yra kaip pjuvenų ir skiedrų. Taip pat popierius labiau apsaugo nuo išorinio oro poveikio – stipraus lietaus ir vėjo, kuris gali nupustyti viršutinį dirvos sluoksnį.
Mulčias yra klojamas 5–12 cm storio sluoksniu šiek tiek atokiau nuo daržovės. Svarbu, kad sluoksnis neliestų augalo. Geriausias laikotarpis mulčiuoti augalus Lietuvoje – gegužės mėnuo. Kai kurių medžiagų mulčias paprastai suyra per 2–2,5 mėn., tad liepą galima mulčiuoti jau antrą kartą.