Pasakoja apie skandinavišką darbo kultūrą: labiau nei darbas ten vertinamas laisvalaikis ir šeima

Kalbant apie įmonių privalumus neretai galima išgirsti frazę „skandinaviška organizacinė kultūra“. Ja darbuotojus vilioja ne viena Lietuvos įmonė. Dalis tokius darbo principus perima iš Šiaurės šalyse įsikūrusių tarptautinių verslo grupių, kurioms priklauso. Tad kas iš tiesų yra būdinga skandinaviškai darbo kultūrai, kodėl ji taip vertinama ir ko galime pasimokyti iš laimingiausių pasaulyje švedų, norvegų ar suomių?

Prioritetas – darbuotojų gerovė

VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pranešime žiniasklaidai sako, kad Skandinaviškoje darbo kultūroje itin didelė svarba teikiama darbuotojo gerovei ir pasitenkinimui.

„Skandinavišką darbo kultūrą būtų galima apibūdinti keliais pagrindiniais principais. Visų pirma, tai lygybė ir pagarba. Kiekvienas darbuotojas tokioje organizacinėje kultūroje, nepriklausomai nuo jo užimamos pozicijos, yra vertinamas, neakcentuojant hierarchinių skirtumų tarp vadovų ir pavaldžių darbuotojų. Darbuotojai yra įtraukiami į sprendimų priėmimą. Jei vyksta šventė – kviečiami visi. Kitas svarbus principas yra pasitikėjimas. Jis sukuria atvirą darbo aplinką, kurioje mažiau konfliktų ir geresni rezultatai“, – sako prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė.

Anot prof. J. Lazauskaitės-Zabielskės, skandinaviška organizacinė kultūra yra puikus pavyzdys, kad gerų darbo rezultatų galima pasiekti ne tik intensyviai dirbant, bet ir intensyviai ilsintis. Tokios kultūros tikslas, kad darbuotojai po darbo turėtų laiko ir energijos asmeniniam gyvenimui, laisvalaikiui, pomėgiams ir poilsiui – viskam, kas padėtų atsipalaiduoti, atgauti darbui atiduotas jėgas, praturtintų naujais įgūdžiais ar įspūdžiais.

„Daugybė mokslo tyrimų rodo, kad kuo geriau praleidžiame laiką po darbo su šeima ir draugais, kuo geriau pailsime ir atsiribojame nuo darbo reikalų, tuo energingesni jaučiamės kitą darbo dieną ir geriau atliekame darbo užduotis, imamės daugiau iniciatyvos, esame labiau linkę padėti kolegoms ir išmokti naujų dalykų. Maža to, pailsėję darbuotojai net ir sunkumus, su kuriais tenka susidurti darbe, vertina kaip iššūkius bei yra labiau motyvuoti juos įveikti“, – pažymi prof. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.

Labiau nei darbas vertinamas laisvalaikis

Švedijos įmonių grupei „Telia“ priklausančios bendrovės „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo taip pat pažymi, kad skandinaviškoje darbo kultūroje labai išreikšta pagarba darbuotojams, jų savijautai, sveikatai, jausmams, laikui, požiūriui ir asmenybei, o itin didelis dėmesys skiriamas darbo ir laisvalaikio balansui.

„Lietuvoje dar neretai vyrauja turbūt iš mūsų tėvų kartos perimtas požiūris, kad darbas yra svarbiausia. Mūsų kolegos Švedai mąsto kitaip: darbas yra svarbus, bet gyvenimas už jo ribų – kur kas svarbesnis. Dėl to Švedijoje, netgi poreikis nuvežti katiną pas veterinarą gali tapti rimta priežastimi praleisti svarbų darbinį susitikimą, o apie viršvalandžius nėra kalbų. Skandinaviškoje kultūroje po darbo valandų kreiptis į kolegas laikomi nepagarba, todėl po darbo valandų nėra planuojami darbiniai susitikimai, per atostogas nesulauksi skambučių ar skubaus atsakymo reikalaujančių el. laiškų. Tuos dalykus perimame ir mes – skatiname darbuotojus gerbti kolegų laiką ir labai akcentuojame fizinę bei psichinę darbuotojų gerovę“, – sako M. Šestilo.

Daug dėmesio tolerancijai ir darbuotojų saugumui

Suomijos YIT grupei priklausančios tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas išskiria skandinavų toleranciją ir skirtingų žmonių laikymą lygiais. Anot jo, kiekvienas žmogus skandinaviškoje kultūroje yra vertinamas nepriklausomai nuo jo tikėjimo, rasės, lyties ar pažiūrų.

„Tokioje kultūroje kiekvienas darbuotojas turi galimybę atvirai pasisakyti ir nebijoti neigiamos reakcijos. To siekiame savo veikloje ir tai aprašyta mūsų įmonės etikos kodekse. Stengiamės sudaryti tokias darbo sąlygas, kurios kiekvienam darbuotojui leistų jaustis gerai ir užtikrintai, neribotų jo galimybių, leistų realizuoti visą savo potencialą. Labai svarbus aspektas yra įsiklausymas į darbuotojų nuomonę, pasiūlymus ir tobulėjimo bei mokymosi galimybės“, – sako K. Vanagas.

Vertinant konkrečiai statybų sektorių, anot K. Vanago, didžiausias skirtumas tarp kultūrų pastebimas požiūryje į darbų saugą. Iš kitų statybos bendrovių į įmonę atėjusiems naujiems darbuotojams neretai yra neįprasta ir keista, kad keliami tokie aukšti saugumo reikalavimai. Skandinavams didelis dėmesys darbų saugai atrodo visiškai natūralus ir savaime suprantamas.

Vertinamas horizontalumas

Šiaurės šalių verslo modelyje yra eliminuoti bet kokie hierarchiniai elementai, nes visi darbuotojai bendroje veikloje yra laikomi lygiaverčiais partneriais. Klausimai keliami viešai, o apie „pokiliminius“ susitarimus negali būti net kalbos.

„Skandinavai mus išmokė dirbti skaidriai, saugiai, gerbti darbuotoją, jo sveikatą ir gyvybę, dirbti pelningai ir atsakingai vertinti rizikas. Panašiomis vertybėmis įmonė vadovavosi dar prieš prisijungiant prie užsienio korporacijos, tačiau kasdienis darbas kartu stiprina mūsų nusiteikimą siekti veiklos skaidrumo, ilgalaikio rezultato, nuoseklaus gero vardo kūrimo, atvirumo ir hierarchijos nebuvimo“, – pasakoja K. Vanagas.

Pasak jo, dirbant su skandinavais, natūraliai perimamas ir įsitraukimas. Vidinės apklausos rodo, kad beveik visi darbuotojai, neišskiriant pareigų ir atsakomybių, į projekto svarbą bei rezultatą žiūri labai panašiai.

M. Šestilo taip pat pabrėžia skandinaviškos organizacijos horizontalumą – joje nejuntama hierarchija, o tai atsispindi ir kasdieniniame bendravime. Į vadovą nevengiama kreiptis „tu“, jo ir darbuotojo neskiria tam tikri įsivaizduojami barjerai.

„Visi supranta, kad vadovo atsakomybės yra didesnės, tačiau jo asmens negaubia tam tikra mistika ar aura. Niekas nebijo paskambinti aukščiausio lygio vadovui ar ateiti į kabinetą pasiūlyti savo idėją. Dar vienas skandinaviškos kultūros bruožų – bendro sutarimo siekis. Sprendimas tokioje kultūroje bus priimtas tik pasiekus konsensuso“, – pažymi M. Šestilo.

Darbuotojai įtraukiami į sprendimų priėmimą

„Smartpost“ siuntų terminalų tinklą valdančios ir tarptautinės Suomijos logistikos bendrovės „Posti“ dalimi esančios bendrovės „Itella Logistics“ vadovas Gediminas Mickus kalbėdamas apie skandinaviškos organizacinės kultūros ypatumus taip pat pažymi pasitikėjimo darbuotojais, jų įgalinimo svarbą.

„Skandinavijoje sprendimai yra priimami bendrai, o tarp vadovų ir darbuotojų yra daug sąveikos, tarimosi, bendradarbiavimo. Savo įmonėje taip pat stengiamės taikyti tokią praktiką. Siekiame, kad tam tikro lygio sprendimus galėtų priimti ir viduriniosios vadybos grandies darbuotojai“, – sako G. Mickus.

Pašnekovas pabrėžia ir darbuotojų tobulėjimo aspektą, kuriam, pasak jo, Skandinavijoje įmonės skiria daug dėmesio. „Skandinavijoje darbuotojai labai vertinami, įmonės skatiną jų tobulėjimą, suteikia galimybes augti. Natūraliai šį modelį perėmėme ir mes – investuojame į darbuotojų profesinį tobulėjimą. Organizuojame vidinius bei skatiname dalyvauti ir išoriniuose mokymuose. Mūsų darbuotojai turi visas galimybes augti įmonės viduje tiek vertikaliai, tiek horizontaliai“, – teigia G. Mickus.

Negana to, G. Mickus išskiria šeimos bei balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo svarbą. „Šeima skandinavams ypač svarbi, jie daug dėmesio skiria tarpusavio santykių puoselėjimui, artimiesiems, stengiasi nedirbti viršvalandžių. Šio principo įmonėje laikomės ir mes – gerbiame darbuotojų laisvą laiką, pasitikime jų darbo valdymo įgūdžiais“, – teigia „Itella Logistics“ vadovas.

Skandinaviška darbo kultūra įsitvirtina ir Lietuvoje

M. Šestilo sako, kad skandinaviški darbo principai išties vis labiau perimami ir Lietuvoje – visų pirma, per su Skandinavijos šalimis susijusias kompanijas.

Anot jo, prie kai kurių skandinaviškų darbo principų lietuviams prisitaikyti yra kiek sunkiau, tačiau didelių problemų nekyla. Pavyzdžiui, skandinavai yra mažiau linkę tiesiai išsakyti tam tikrus dalykus – ypač tuomet, kai kas nors jiems nepatinka. Bandoma prie to prieiti netiesiogiai, subtiliomis užuominomis. Lietuviai yra tiesmukesni, todėl kyla nesusipratimų rizika.

Jam antrina ir K. Vanagas – įmonėje visiškai netoleruojama atvira kritika, apkalbos ir įžeidimai. „Yra nepriimtina kritikuoti idėjas ir pasiūlymus. Net ir sudėtingose situacijose skandinavai išlieka diplomatiški, todėl konfliktai darbe nepasitaiko arba jie yra itin retas reiškinys“, – pastebi įmonės vadovas.

Vasarą – darbų atoslūgis

Gebėjimas balansuoti tarp darbo ir poilsio itin jaučiamas atostogų metu. Vasarą skandinavai skiria šeimai ir laisvalaikiui, todėl kartu dirbantiems lietuviams tenka prisitaikyti prie tokio gyvenimo ritmo.

„Nuo Joninių iki Žolinės dauguma švedų atostogauja, tad tuo metu ir mūsų kompanijoje procesai natūraliai sulėtėja, tampa ramiau“, – pastebi Šestilo.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.