„Juodos galvos“ ekologinės bėdos

Karabašo istorija prasidėjo 1822 metais, atradus aukso senoje totorių gyvenvietėje. Miesto pavadinimas „Karabaš“ išvertus iš totorių kalbos reiškia „juodą galvą“. XX amžiaus pradžioje Karabaše pradėta išgauti varį ir nuo to meto miestas tapo ekologinės nelaimės zona. Tai lėmė keletas veiksnių.

Susiję straipsniai

Pirma, mieste veikianti gamykla neturėjo valymo įrenginių, todėl kasmet dešimtimis tonų išmetami teršalai gerokai nuodijo aplinką. Antra, skaičiuojant nuo XX a. pradžios jau kelis dešimtmečius visa įranga, gaminanti metalo gaminius, nebuvo iš esmės atnaujinta. Vario gamyba iš vario rūdos į aplinką išskiria daug pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, siera, arsenas. Teršalai įrenginiuose nebuvo tinkamai valomi, todėl bendras į aplinką patekusių teršalų kiekis viršija 14 tonų kasmet. Per 100 metų kombinatas spėjo išdeginti ir užpilti šlaku milžinišką teritoriją.

Ekologinė situacija Karabaše išlieka prasta iki šiol. Teršalų emisijos iš vario gamyklos sukelia rūgštų lietų ir naikina aplink esančias ekosistemas. Palei upę Sak-Elga 100 metru atstumu neauga jokie augalai. Be to, pastaraisiais metais situaciją blogino ir tai, kad miesto sąvartyną ėmė plauti upės vandenys.

Iš 15 tūkst. gyventojų – nė vieno sveiko

Karabašo ekologinės nelaimės vien gamtos tarša nesibaigia. Mieste skaičiuojama, kad gyvena apie 15 tūkst. gyventojų, kurių didžiąją dalį kamuoja sveikatos problemos. Medikų teigimu, mieste nėra nei vienos sveiko gyventojo: visi serga lėtiniais apsinuodijimais sunkiųjų metalų junginiais bei plaučių ligomis.
Karabašas vadinamas ekologinės nelaimės zona
Karabašas vadinamas ekologinės nelaimės zona
FOTO: Scanpix
Užsienio spaudoje Karabašas lyginamas su gyvenimu pragare. Pavyzdžiui, portalas greenoptimistic.com, rašo, kad Karabašas su savo ekologinėmis problemomis primena Černobilį, skirtumas tik toks, kad Karabaše iki šiol gyvena žmonės. Šiems kažkur išsikraustyti nėra šansų, todėl kiekvienas jų oro įkvėpimas tik priartina juos prie mirties slenksčio. Skaičiuojama, kad Karabašo gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė siekia vos 45-erius metus.
Karabašo mieste veikianti vario gamykla
Karabašo mieste veikianti vario gamykla
FOTO: Scanpix

Aplinkos tarša lemia ir vietos gyventojų galvos skausmus bei apatiškumą. Taip pat greenoptimistic.com rašo, kad miškai, upės ir net dirvožemis - viskas aplink yra nusidažę geltona spalva, nes geležies koncentracija leistinas normas viršija 500 kartų.

Situacijai gerinti – šiek tiek propagandos

Karabaše 1998 m. buvo vykdoma vario gamyklos rekonstrukcija, tačiau abejojama, ar dar yra galimybių atitaisyti gamtai padarytą žalą.
Citata
Vietos gyventojams kažkur išsikraustyti nėra šansų, todėl kiekvienas jų oro įkvėpimas tik priartina juos prie mirties slenksčio. Skaičiuojama, kad Karabašo gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė siekia vos 45-erius metus.

2003 m. gamykla perėjo į kitų valdytojų rankas, kas taipogi įnešė tam tikrų pokyčių. Užsienio spaudai naujasis vario gamyklos metalurgijos vadovas Alexey Baikinas teigė, kad kompanija iš karto ėmėsi renovacinių procesų, tačiau didžioji dalis bėdų buvo paveldėta iš praeities, todėl prireiks nemažai laiko bent kažkiek atitaisant padarytą žalą.

Karabašo vyriausybė pastaruoju metu deda daug pastangų norėdama pagerinti miesto įvaizdį. Viena iš priemonių, kurios ėmėsi valdžios atstovai, - paieškos sistemose „Google“ ir „Yandex“ keičiamos užklausos apie Karabašo miestą iš neigiamų į teigiamas. T.y paieškos sistemose ieškant informacijos apie Karabašą, paieškos rezultatai pirmiausiai veda į teigiamas ar neutralias žinias apie šio miesto problemas.

Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės