Aušra vėlų vakarą po lietaus kieme išgirdo neįprastą garsą. Sako, jis buvo gana stiprus. Moteris jį įrašė ir tikino, kad jis labai primena cikados giedojimą.
Aptinkamos Lietuvoje
Gamtininkas Deividas Makavičius tikina, kad cikados iš tiesų Lietuvoje gyvena. Jos net nelaikomos invazine rūšimi, mat čia yra nuo seno.
„Lietuvoje cikados mažai ištyrinėtos, bet giedančioms cikadoms mūsų šalyje yra priskiriama vienintelė rūšis, kuri aptinkama Kaune prie Jiesios ir Nemuno šlaituose. Tai į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta kalninė cikada, viena iš didesnių.
Giedančių cikadų pasaulyje yra daugiau kaip tūkstantis rūšių, o Lietuvoje – tik viena. Tačiau jos nemėgsta lipti į medžius, labiau būna ant aukštų žolių. Esu cikadų matęs, bet balso negirdėjau.
Cikadoms reikia specifinių sąlygų: molingų, šildomų šlaitų. Pas mus galėjo tiesiog užsilikti, kai buvo joms tinkamas klimatas, vėliau jis pasikeitė, bet kai kuriose Lietuvos vietose sąlygos liko tinkamos“, – pasakoja jis.
Kalninė cikada, kaip teigiama Lietuvos raudonojoje knygoje, paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Britų salose, taip pat pietinėje Šiaurės Europos dalyje. Šiaurėje arealo riba eina per Estiją, Suomiją ir Švediją.
Tai vienintelė giedančiųjų cikadų rūšis ir stambiausias cikadinių atstovas Lietuvoje. Kūnas siekia apie 20 mm dydžio, juodas, tik pilvelio narelių galiniuose kraštuose yra siauras geltonas apvadas, sparnai permatomi, plėviniai, kojos geltonos su juodu raštu.
Suaugę vabzdžiai pasirodo gegužės antrojoje pusėje–birželio pradžioje ir gyvena dvi–tris savaites. Skraido tik karštomis saulėtomis dienomis.
D. Makavičius sako, kad šios cikados mieste nelabai pasitaiko. „Kitų rūšių cikados labiau pastebimos. Einant paupiais būna tokios kaip putos, seilės, tai cikadų suformuoti lizdai, ten yra kiaušinėliai, lervos gyvena. Tai kuprotosios cikados.
„Jos didelėm akim, stengiasi pasislėpti, užlįsti už stiebo, kad nepastebėtumėte. Mūsų cikada gal 2-8 m. lervos stadijoje gyvena žemėje, tada išlenda į paviršių ir tampa suaugėlėmis.
Pasaulyje yra ir cikadų, kurios net 17 m. gyvena žemėje ir išlenda tik mėnesiui pagyventi saulėje“, – tikina jis.
Greičiausiai tai buvo svirplys
Paklausus, tai ką gi vilnietė užfiksavo kieme, D. Makavičius sako, kad labiausiai tikėtina, jog svirplį.
„Be žiogų, vakarais dar panašų garsą skleidžia svirpliai. Lietuvoje yra trys rūšys: naminis, dirvoninis ir juostakaktis. Juostakaktis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, aptinkamas kažkur tik Birštono atodangose.
Dirvoninis svirplys labiau paplitęs Žemaitijoje, aišku gali būti jų ir Vilniaus regione. Paprastai prie pastatų įsikuria naminis svirplys. Jo pavadinimas nenurodo, kad jis gyvena patalpose, tiesiog žmogaus aplinkoje. Bet su svirpliais Lietuvoje žmonės susiduria rečiau, nei su žiogais ar kurkliais“, – kalba gamtininkas.
Jis pridūrė, kad svirpia patinai, norėdami prisivilioti pateles.
„Svirpliai mažai tyrinėti, jei žmonės juos išgirsta, pamato, tegul įrašo, paskelbia socialiniuose tinkluose, kad apie tai sužinotų ir juos tiriantys mokslininkai“, – sako pašnekovas.
