Internetinio portalo produktukainos.lt duomenimis, už litrą ekologiško pieno parduotuvėje vidutiniškai tenka mokėti 4,3 Lt, tuo metu paprastas pienas kainuos apie 3,12 Lt. Brangesnė pirkėjams ir ekologiška varškė – atitinkamai 3,6 Lt ir 2,85 Lt už 200g (9 proc. riebumo).
Itin skausmingai piniginę patuštins ekologiški kiaušiniai, kurių 10 vnt. kaina mažmeninėje prekyboje – apie 12,99 Lt, o štai už paprastus mokėti tenka tik apie 4,22 Lt. Apie 50 proc. užrašas „ekologiška“ pabrangina ir juodą duoną, kurios kilogramas kainuoja 9,28 Lt ir paprastos - 5,98 Lt.
Daug daugiau tenka mokėti ekologiškas daržoves perkantiems gyventojams. Kilogramas ekologiškų bulvių kainuoja apie 4,5 Lt, tuo metu paprastų – apie 1,28 Lt. Vietoje kilogramo ekologiškų morkų (4,84 Lt/kg) galima įsigyti keturis kilogramus paprastų (1,21 Lt/kg).
Tris kartus brangesni ir ekologiški kopūstai – atitinkamai 3,99 Lt/kg ir 1,13 Lt/kg.
Ekologiškų ir paprastų maisto produktų kainų mažmeninėje prekyboje palyginimas
| Maisto produktas | Ekologiško produkto kaina (2013 m. gruodis) | Neekologiško produkto kaina (2014 m. 1 sav.) | Skirtumas |
| Pienas (2,5 proc. riebumo, tetrapak) | 4,30 Lt | 3,12 Lt | 1,18 Lt |
| Varškė (9 proc. reibumo, 200 g) | 3,60 Lt | 2,85 Lt | 0,75 Lt |
| Vištų kiaušiniai (10 vnt., L kategorija) | 12,99 Lt | 4,22 Lt | 8,77 Lt |
| Duona (juoda, 1kg) | 9,28 Lt | 5,98 Lt | 3,30 Lt |
| Bulvės (1 kg) | 4,50 Lt | 1,28 Lt | 3,22 Lt |
| Morkos (1 kg, lietuviškos) | 4,84 Lt | 1,21 Lt | 3,63 Lt |
| Kopūstai (1 kg, lietuviški) | 3,99 Lt | 1,13 Lt | 2,86 Lt |
| Svogūnai (1 kg, lietuviški) | 4,64 Lt | 1,46 Lt | 3,18 Lt |
| Prekių krepšelio suma | 48,14 Lt | 21,25 Lt | 26,89 Lt |
Superka pigiai, bet kainas išaugina
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis neneigė, kad Lietuvoje ekologiški produktai – vis dar prabanga, tačiau dėl to kaltina ne ūkininkus, o prekybininkus.
Pašnekovas aiškino, kad ekologiškos produkcijos kainą išaugina pereinamasis laikotarpis, kuris trunka trejus metus ir per tą periodą ekologiškai auginami produktai turi būti parduodami kaip paprasti. Be to, tenka daugiau laiko praleisti žemės darbams, kovojant su piktžolėmis, kartas nuo karto pūdymą palaikyti.
Taip pat už ekologišką prekę tenka mokėti daugiau, nes tokių ūkių derlingumas mažesnis, produktų išvaizda prastesnė, o į prekybą patenka mažesnė dalis išaugintos produkcijos.
„Tenka perrinkti daržoves, obuolius, grūdus, kurie nebeskiriami prekybai. Apie 30 proc. produkcijos netinka, - teigė S. Daniulis. - Gal tai tiktų perdirbimui, bet Lietuvoje ši rinka neišvystyta“.
„Visą produkciją ir pieną pradėjome vežti į Lenkiją. Kaip žaliavą lenkai perka 30-40 proc. brangiau nei mūsų perdirbėjai“, - pasakojo pašnekovas.
Pasak S. Daniulio, apie 90 proc. Lietuvoje užaugintos ekologiškos grūdinės žaliavos taip pat iškeliauja už šalies ribų. Obuoliai pasiekia Vokietijos rinką, iš jų gaminamos ir tyrelės vaikų maisteliui.
Ekologiškų ūkių atstovas teigė, kad paklausa Lietuvoje ekologiškiems maisto produktams gal ir būtų pakankama, bet gyventojus išgąsdina didelės kainos, kurios, pašnekovo teigimu, yra sukeltos perdirbėjų.
Kaip pasakojo pašnekovas, Lietuvoje ekologiškas pienas superkamas vos apie 2 ct brangiau nei paprastas: „O parduotuvėje pienas atsiranda vos ne 100 proc. daugiau, nors perdirbant naudojami tie patys įrenginiai. Kviečius eksportuojame už 800-900 Lt/t į Vokietiją, tai čia mokama apie 650-680 Lt/t, bet kai jau parduodama duona iš jų, kainos skirtumas matomas didelis“.
Idėja apsikrėtė ne dėl altruistinių tikslų
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys teigė, kad Lietuvoje ekologinis ūkis – pakankamai jauna šaka.
„Jis labiau išryškintas tose šalyse, kur perkamoji galia daug didesnė, nes užauginti ekologinį produktą reikia daugiau pastangų ir išlaidų“, - sakė jis.
Pasak A. Gapšio, Lietuvoje ekologiniai ūkiai pradėjo dygti po įstojimo į Europos Sąjungą, kai ekologiškiems ūkiams buvo mokamos išmokos.
„Šiuo atveju daugelis ūkininkų susižavėjo ne tiek ekologiniu judėjimu, kiek išmokomis, bet palaipsniui atsirado ir ekologiniai produktai parduotuvėse“, - kalbėjo specialistas.
„Ekologinis ūkis yra svarbu, jis yra vienas iš elementų tvaraus mitybos principų. Jį reikia skatinti, kad jis plėstųsi, tačiau skaudu matyti, kai ekologišką pieną parduoda parduotuvėje nupiginus, bet vis vien niekas neperka. Žmonės tiesiog stengiasi kol kas rinktis pigesnį, bet ne kokybe vertingesnį gaminį“, - komentavo A. Gapšys.
Pasiteiravus, kodėl lenkai už ekologiškus grūdus moka daugiau nei lietuviai, pašnekovas teigė, kad tai lemia paklausa, kuri Lenkijoje daug didesnė.
Ekologiškas pienas superkamas nedideliu skirtumu nei paprastas Lietuvoje taip pat dėl paklausos: „Yra pieno ūkių, kuriems perdirbimo įmonės sako, kad poreikio nėra tokiam pienui, tai tuomet superka kaip paprastą pieną. Ekologiškų produktų supirkimo kainos yra didesnės būtent tik ten, kur toliau produktas yra naudojamas ekologiškos produkcijos gamybai ir pardavimui“.