Lietuvoje jau dygsta grybai, todėl užkietėję grybautojai jau gali ruošti krepšius. Tiesa, baravykams ar voveraitėms dar per anksti. Tačiau mažiau žinomų valgomų grybų galite prisirinkti. Tuo metu tradiciniai grybai, kaip prognozuoja specialistai, miškuose turėtų pradėti dygti gegužės pabaigoje.
Jau galima prisirinkti valgomų grybų
Pirmieji bobausiai giriose pastebėti jau kovo pabaigoje. Ir tai mikologų visai nenustebino. Anot jų, pirmieji pavasariniai grybai pradeda dygti tik nutirpus sniegui. O apskritai jie dygsta net ir žiemos atlydžio metu.
Pasak Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos jaunesniojo mokslo darbuotojo dr. Jono Kasparavičiaus, šiuo metu grybautojai miškuose jau gali rasti maistui tinkamų grybų. Vienas tokių – valgomasis tampriukas, kuris auga ant eglės kankorėžių. Taip pat galima surasti ir pušyninį tampriuką, augantį ant pušies kankorėžių. Be to, ant pušies kankorėžių auga švelnusis tampriukas. Tačiau jis randamas rečiau. Visi šie grybai yra smulkūs, bet gana lengvai randami.
Dauguma žmonių geriau pažįsta valgomuosius bobausius, kurių šiuo metu be vargo galima surasti. Tačiau mokslininkas sakė, kad jų geriau nerinkti: „Nereikėtų apsigauti epitetu „valgomieji“. Juose esantis giromitrinas yra nuodingas. Dėl to bandyti valgyti galima tik džiovintus grybus arba kelis kartus gerai nuvirus, kiekvieną kartą išpilant vandenį, kuriame jie virė. Kai kurių mokslininkų duomenimis, net ir taip apdorotuose bobausiuose vis tiek lieka nedidelis kiekis giromitrino. Dažnai valgant bobausius ši medžiaga kaupiasi kepenyse ir ilgainiui gali pakenkti sveikatai. Todėl vargu ar būtina juos valgyti“, - aiškino specialistas.
J. Kasparavičius
Labai daug kas priklauso nuo medžių būklės. Valgomiesiems grybams tai turi didelės įtakos. Jei pavasaris šaltas, medžiai lėčiau atgyja, lėčiau susprogsta lapai, todėl ir grybai vėliau atsiranda.
Jeigu jau yra bobausių, tai lapuočių miškuose ar net parkuose, kur derlingas dirvožemis, jau galima tikėtis surasti ir valgomąjį briedžiuką. Šiuos grybus tikrai galima valgyti.
Be plačiai atpažįstamų, šiuo metu jau galima surasti ir kitų grybų. Miškuose jau auga tauriabudės, trapiabudės, gijabudės ir kt. Tačiau šie grybai nėra valgomi. Dauguma šių grybų yra nedideli, neišvaizdūs, neryškių spalvų. Dažniausiai jie auga pavieniui ar nedidelėmis grupelėmis. O gerai paieškojus galima surasti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą krateriškąjį taurūnį. Tačiau šis grybas tinka tik pasigrožėjimui - jis nėra valgomas.
Tai, kad pirmieji grybai pasirodė dar kovo mėnesį, pašnekovui didelės nuostabos nesukėlė. Anot jo, kiekvienais metais jie pradeda dygti skirtingu metu. Viskas priklauso nuo pavasario orų. Jei jie šilti, pavasarinių grybų ilgai laukti netenka. Dažniausiai jų galima surasti miškuose, kai nebelieka sniego.
„Grybai auga beveik visus metus. Jie neauga tik tada, kai yra minusinė temperatūra. Bet atlydžių metu jie auga. Jei žiemą nėra šalčio ir sniego, galima surasti ir voveraičių. Tačiau nauji šalčiai jų derėjimą nutraukia“, - sakė mokslininkas.
Grybautojų pamėgti grybai – nebent gegužę
Nors valgomų grybų jau galime prisirinkti, tačiau tradicinių grybų, tokių, kaip baravykai, dar teks palaukti. Jei orai bus palankūs ir netrūks drėgmės, anksčiausiai jų, pasak J. Kasparavičiaus, galime tikėtis gegužę. Vienas pirmųjų grybautojų mėgstamų grybų – šilinis kazlėkas.
Pasak mokslininko, grybų dygimui daugiausiai įtakos turi temperatūra. Todėl jei pavasaris bus ypatingai šiltas, mikologas spėjo, kad gegužės gale jau gali pasirodyti pirmosios voveraitės ir baravykai.
„Labai daug kas priklauso nuo medžių būklės. Valgomiesiems grybams tai turi didelės įtakos. Jei pavasaris šaltas, medžiai lėčiau atgyja, lėčiau susprogsta lapai, todėl ir grybai vėliau atsiranda. Taip pat svarbu, kaip medžiai išžiemojo: kiek medžiagų sukaupė žiemojimui ar neapšalo žiemą. Apskritai, jei būna labai šilta, voveraičių gegužės pabaigoje jau galima surasti. Bet dažniausiai jos pasirodo birželį“, - teigė pašnekovas.
Pasidomėjus, ar šie metai grybautojams bus dosnūs, mikologas sakė, kad iš esmės tai lems gamtinės sąlygos. Tačiau jis linkęs manyti, kad grybų turėtų būti daugiau nei pernai. „Grybai turi savo vidinį ciklą. Dauguma jų pramečiuoja. Be to, įtakos turi kritulių gausa, temperatūra. Taip pat svarbi ir medžių būklė. Viskas susideda. Nuo to ir priklauso, kokie bus metai. Porą metų daug grybų nebuvo. Todėl galima sakyti, kad šiemet grybų turėtų būti daugiau, nes jiems reikia daugintis“, - svarstė J. Kasparavičius.
J. Kasparavičius
Jei pavasaris bus ypatingai šiltas, gegužės gale jau gali pasirodyti pirmosios voveraitės ir baravykai.
Jo teigimu, derlius būtų didžiausias tuomet, jei vasara būtų šilta ir reguliariai palytų. Tačiau jei vasarą nebus tinkamų sąlygų, tai bent jau rudenį joms atsiradus, galima tikėtis gero grybų derliaus. „Pavyzdžiui, vasarą gali būti sausra, o jei rudenį palyja, grybai gali „pasipilti“. Jeigu tinkamos sąlygos, derėjimas nusikelia į rudenį. Apskritai grybų daug nebūna, jei vasarą ir rudenį šalta ir nelyja. Tačiau nėra gerai ir lietaus perteklius“, - tikino mikologas.
Dzūkai, pernai pririnkę kaip niekad mažai baravykų, teigė pastebėję, kad grybai iš Dzūkijos traukiasi į Aukštaitiją. Tačiau mokslininkui tokie svarstymai neatrodė pagrįsti: „Tai priklauso nuo miškų sudėties. Taip pat gali būti, kad miškuose auga skirtingos baravykų rūšys. Be to, įtakos turi miško būklė, kritulių kiekis. Iš Dzūkijos grybai niekur nedingsta, tik mažiau dera dėl kažkokių priežasčių. Reiškia, nėra palankių sąlygų. Pavyzdžiui, medžius gali užpulti kenkėjai.“
Kokių grybų galima prisirinkti net per sausrą?
Tai, kad šiemet bobausiai pradėjo dygti kovo pabaigoje, nenustebino ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesoriaus, habil. dr. Ernesto Kutorgos.
Mikologo teigimu, šiemet pavasaris ankstyvas, todėl ir grybai pasirodė ganėtinai anksti. Jis svarstė, kad dabar miškuose galima surasti nemažai pavasarinių grybų rūšių. Tai lemia palyginti šilti orai.
Tačiau, profesoriaus teigimu, dabar miškuose randami grybai grybautojų nėra labai vertinami. Jo manymu, tradiciniai valgomieji grybai, į miškus viliojantys gausybę žmonių, turėtų pasirodyti birželį. O pats jų dygimo pikas – liepa, rugpjūtis, rugsėjis.
Kiek šiemet bus grybų, E. Kutorga nesiėmė prognozuoti. Anot jo, šiuo metu tai nuspėti sunku. Daugiausia įtakos tam turi drėgmė ir temperatūra. O pernykščius metus, mokslininkas vadino mažo arba vidutinio grybų derlingumo metais. Tam, kad grybų pernai nebuvo daug įtakos, pasak jo, turėjo dažni sausrų periodai.
Tačiau yra ir tokių grybų, kuriems drėgmės reikia mažiau. Todėl kelmučių galima prisirinkti ir esant lietaus trūkumui: „Mažiau drėgmės reikia medienos grybams, kurie drėgmę ima iš medienos. Pavyzdys galėtų būti kelmučiai. O dirvožemio grybams drėgmė yra būtina.“
