Pomidorai sukaupia daugybę vitaminų, juose gausu įvairioms organizmo funkcijoms svarbių biologiškai aktyvių junginių, būtinų mikroelementų; pomidorai padeda gydyti įvairių atmainų vėžį, gerina kraujo sudėtį, stabdo virškinimo sistemos, kraujagyslių, širdies ligas, osteoporozę, stiprina bendrą organizmo imuninę sistemą.
Šįsyk – truputis žinių apie pomidorų vartojimo kasdienėje mityboje ypatumus.
Gydykis maistu
Taigi pomidoras pagal Hipokrato mokymą būtų vienas iš vaistų. O tinkamu maistu jis buvo pripažintas nenoriai, net JAV dar XIX a. pradžioje jis tebuvo dekoratyvinis augalas. Todėl ekscentriškumu garsėjęs Niu Džersio džentelmenas pulkininkas R. G. Johnsonas 1820 m. gimtojo Salemo miesto visuomenei surengė šokiruojamą spektaklį: minios akivaizdoje suvalgė visą pintinę iš Pietų atsivežtų pomidorų, publikai laukiant, kad tą pat sekundę jis kris negyvas. Pomidorus tada laikė nuodingais, jie esą sukelia apendicitą, „smegenų karštligę“, vėžį ir t. t. Ne veltui toks pomidoro lotyniškas pavadinimas – Lycopersicum (vilko persikas).
Ir kūno, ir dvasios sveikatai
Pomidoruose esantis druskų kompleksas padeda normalizuoti ir palaikyti organizmo rūgščių bei šarmų pusiausvyrą. Tai svarbu visoms sistemoms: ir virškinamojo trakto darbui, ypač esant nepakankamam skrandžio sulčių rūgštingumui, ir kitų organų – kepenų, kasos, inkstų veiklai, gleivinių, odos būklei ir t. t.
Žmogaus emocinė, mentalinė ir fizinė sveikata – susiję dalykai. Seniai patirta, kad pomidorai padeda juntantiems nuolatinį išsekimą, nuovargį, nervinę įtampą, gerina bendrą savijautą. Ne vienoje studijoje konstatuota, kad pomidorai mažina kai kurių neurologinių sutrikimų riziką.
Pasaulio psichiatrijos asociacijos narės ISAD žurnale „Journal of Affective Disorders“ (Londonas) š. m. sausį paskelbti grupės japonų specialistų atlikto statistinio tyrimo duomenys, koks ryšys tarp pomidorų gausos dietoje ir 70 metų perkopusių žmonių polinkio į depresiją.
Pomidoro „balzamas“
Likopeno yra ir kai kuriose kitose daržovėse, bet pomidoruose jo daugiausia. Subalansuotoje dietoje daugiau kaip 80 proc. šios medžiagos gauname iš pomidorų ir su jais paruoštų produktų.
Ištyrus teigiamą likopeno poveikį, pastaruoju metu į rinką tiekiamas didžiulis kiekis maisto papildo likopeno. Tačiau šis produktas neatstoja natūralaus pomidoro, kuriame esanti ši medžiaga veikia organizmą sinergiškai su kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis ir yra daug veiksmingesnė.
Būtent likopenas suteikia prinokusiems pomidorams būdingą raudoną spalvą. Taigi jo mažiau žalsvuosiuose ar geltonuosiuose pomidoruose, nors parduotuvėse šie ir brangesni.
Pomidoras nebijo keptuvės
Daugelis daržovių kepamos, verdamos, troškinamos praranda didžiąją dalį savo naudingųjų savybių, nes suyra vitaminai. Tiesa, ir pomidorą apdorojant karštyje suyra vitaminas C, tačiau jo maistingumui, antioksidaciniam poveikiui tai nepakenkia. Net atvirkščiai.
Likopenas susikaupęs ląstelių sienelėse; termiškai apdorojant, pavyzdžiui, troškinant, verdant, jis lengviau atsipalaiduoja. Su aliejumi paruoštų pomidorų likopenas greičiau organizmo absorbuojamas. Pats aliejus, kuriame buvo kepami pomidorai, užtikrina gerą miegą. Naudinga kuo daugiau (pagal skonį) jo įmaišyti į įvairias vitaminingas salotas. Prieš miegą galima išgerti 1–2 arbatinius šaukštelius tokio aliejaus.
Taigi nereikia šnairuoti ir į aukštoje temperatūroje perdirbtus konservuotus pomidorus. Jie tokie pat maistingi ir naudingi, kaip ir švieži.
Geri įvairūs deriniai
Tinka ne visiems
Kaip ir kiekvienas maistas bei vaistas, pomidorai gali turėti nepageidaujamą poveikį negalavimų turintiems žmonėms. Šviežių pomidorų reikėtų privengti sergantiems kepenų akmenlige, taip pat gastritu dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Bet nekenks šviežios pomidorų sultys, vėsiu vandeniu ar beržų sula atskiestos santykiu 1:1 arba 1:1,5.
Pomidoruose yra oksalatų – rūgštynių rūgšties druskų, galinčių sudaryti aštriabriaunius kristaliukus, o šie gali erzinti audinius žmonėms, turintiems inkstų, tulžies pūslės problemų, podagrą, reumatinį artritą. Tiems, kurie stokoja kalcio, taip pat derėtų vengti oksalatų turinčio maisto.
Pomidorai gali netikti kai kuriems alergiškiems žmonėms. Labai gausiai vartojantys pomidorus ar kitą likopeno turtingą maistą gali susidurti su likopemija – gelsva odos pigmentacija. Tai tėra tik kosmetinė problema; kita vertus, tas pigmentas gali praversti kaip papildoma apsauga nuo ultravioletinių spindulių.
Pomidoras virtuvėje: keli patarimai
Pomidorai botaniškai yra ne daržovės, o uogos; tik jų subtilų saldumą atmiešia rūgštumo ir kartumo prieskonis. Kepinant, troškinant pastarieji niuansai prislopinami, paryškinamas švelnus salsvumas.
Pomidorai jautrūs šalčiui, laikomi šaldytuve jie ilgainiui praranda aromatą, tekstūrą ir patvarumą.
Laikyti juos kambario temperatūroje, geriausia 13–18 °C, 80–95 % drėgmėje, ne saulėje.
Patartina laikyti atskirai nuo kitų vaisių ir daržovių, mat pomidorų išskiriamas etilenas greitina jų nokimą ir galų gale gedimą.
Norint, kad apyžaliai pomidorai greičiau prinoktų, galima juos sudėti į popierinį maišelį su bananais ar obuoliais, šių išskiriamas etilenas greičiau juos prinokins.
Sveikus, smulkintus pomidorus ar padažą galima užšaldyti, vėliau tiks karštiems patiekalams ruošti.
Bepernokstančius pomidorus, jei neketinate išsyk suvalgyti, galima dėti į šaldytuvą (ne per šaltą), ten jie nesuges dieną kitą ilgiau. Išimti pomidorus iš šaldytuvo apie 30 min. prieš ruošiant, kad atgautų visą savo aromatą ir sultingumą.
Pomidorams nepatinka aliuminiai indai
Sveikus, smulkintus pomidorus ar padažą galima užšaldyti, vėliau tiks karštiems patiekalams ruošti.
Saulėje džiovintus pomidorus laikyti sandariame inde, su aliejumi ar be jo, sausoje vėsioje vietoje.
Gaminant pomidorų valgius, nenaudoti aliumininių indų, nes rūgštys gali reaguoti su metalu.
Perkant konservuotus pomidorus skardinėse, geriau rinktis pagamintus Europos Sąjungoje, nes kitose šalyse gali būti nepakankamai griežti standartai, pagal kuriuos produktai turi būti saugomi nuo sąlyčio su švinu.
Patartina rinktis receptus tokių valgių, kuriuose sunaudojamas visas pomidoras, su sėklomis ir neluptas, vadinasi – su visu jame esančiu likopenu. Kaip beveik visuose augaluose, vaisiaus odelėje yra daugiausia veikliųjų medžiagų. Pavyzdžiui, joje flavonoidų 400–500 kartų daugiau negu minkštime.