Kaltas artimas žirgo ir žmogaus ryšys
Profesorius, etnologas Libertas Klimka GRYNAS.lt pasakojo, kad žirgas lietuvių kultūroje turėjo didelę reikšmę. Jo vaidmuo buvo įvairialypis.
Žirgui pagarba būdavo atiduodama net jį laidojant: „Archeologai sako, kad žirgą lietuviai vienintelį laidodavo su įkapėmis, tai reiškia, kad jis buvo suvokiamas kaip turintis sielą. Arklių kapinynų Lietuvoje yra bene tankiausia Europoje, jų yra labai įvairių – ritualinių, kur vieni žirgai palaidoti, kai kur laidojami su raiteliu. Iš to mes galime drąsiai sakyti, kad lietuviai tolimoje praeityje buvo raitelių tauta, o po to artojų tauta“, - pasakojo profesorius.
Arkliena valgyta Vytauto laikais
Nors lietuviams arklys nuo seno buvo širdžiai artimas gyvulys, L. Klimka atsiminė, kad ne visais laikais galiojo arklienos valgymo tabu. Pavyzdžiui, Vytauto laikais, kuomet kariauna išjodavo į mūšius, arkliena buvo vartojama.
„Jeigu paimsime istorinius laikus, su Vytautu kada reikėdavo nujoti iki Juodosios jūros ar dar kažkur, arkliai būdavo valgomi – apšlubę, sužeisti. Arklienos valgymui lietuviai neturėjo religinio draudimo, daugiau arkliena nevalgoma dėl susiklosčiusių artimų gyvulio ir žmogaus santykių. Papročiai nedrausdavo, bet tai buvo nepriimtina“, - samprotavo etnologas.
Kodėl kitose šalyse arkliena laikoma netgi delikatesu, L. Klimka vėlgi aiškino per tradicijų prizmę: „Kitose šalyse arklių auginama labai daug, tai ypač populiaru stepių klajoklių kultūroje. Kai arklių labai daug, neprisiriši prie vieno. Ten arkliai šimtais skaičiuojami. Nesusiklosto artimo ryšio, todėl ten arkliena ir valgoma. Europoje kai kur arkliena irgi buvo vartojama maistui, sako, kad ji labai dešras paskanina“, - pastebėjo etnologas.
Maisto kultūra įaugusi į genus
Pasauliui globalėjant keičiasi ir tautų papročiai bei tradicijos. Tai pasakytina ir apie lietuvius. Anot pašnekovo, nors lietuviai nebėra nei raitelių, nei artojų tauta, maisto papročiai yra tarsi įaugę genuose.
„Vis tik tradicinis lietuvių maistas, atėjęs iš mūsų krašto žemės, yra mūsų genams pats tinkamiausias. Svetimų kraštų maistas, neįprastas maistas mums sukelia alergiją. Kartais net nesuvokiame, kodėl jaunimo sveikata prastėja – todėl, kad valgome ne mūsų žemėje išaugintą maistą“, - aiškino L. Klimka.
Lietuviams siūlomos dešros su arkliena – egzotika
Lietuvos rinkoje ne vienerius metus vartotojams taip pat siūloma gaminių su arkliena. Bendrovės „Delikatesas“ realizavimo skyriaus komercijos direktorė Skaidra Užkurienė teigė, kad nedaug lietuvių žino, kad arklienos mėsa yra itin sveika.
„Šitą produktą turime jau daug metų. Neslepiame, kad tai yra arklienos mėsa, vartotojas turi teisę laisvai pasirinkti“, - pridūrė pašnekovė.
Klausiama, kodėl lietuviai arklienos daug nevartoja, moteris aiškino, kad tai susiję su susiformavusia vartojimo kultūra. „Gal vartotojai nebuvo skatinami“, - kėlė prielaidą S. Užkurienė.
Arklienos niekada neragavusiems žmonėms, pašnekovė atskleidė, kad arklienos mėsa tiek spalva, tiek skoniu yra panaši į jautieną. Ji yra sausoka ir lyginant su kiauliena labai skiriasi, artimesnė yra žvėrienai. Šios mėsos kilogramo kaina svyruoja nuo 30 iki 40 litų, tai yra aukščiau nei vidutinę kainą turintis produktas. Žaliavą arklienai bendrovė tiek importuoja iš kitų šalių, tiek naudoja vietinės bendrovės „Agrovet“ siūlomą žaliavą, nes šie turi vietos arklių skerdyklą.
„Kadangi produkcija nėra gaminama tonomis, žaliavos nepritrūkstame“, - šypsojosi S. Užkurienė.
Žmogus turi teisę rinktis nori arklienos, ar ne
Paklausta, ar dešrų su arkliena produkcijos pardavimams turėjo įtakos kilęs susirūpinimas dėl arklienos mėsos žymėjimo, pašnekovė teigė, kad jų klientai visada žinojo, iš jo gaminama ši dešra ir rinkosi tikslingai, todėl kritusio perkamumo bendrovė neužfiksavo.
„Vartotojas turi žinoti, ką jis perka. Jis pats savaime turi teisę rinktis. Aš, pavyzdžiui, nors daug metų dirbu mėsos pramonėje, pati per daug myliu arklius, negaliu jų mėsos valgyti. Iš manęs visi juokiasi, klausia, kaip tu gali parduoti, jeigu pati nevalgai. Vadinasi kiekvienas turi teisę pasirinkti. Vartotojui arkliena niekuo nekenkia, bet visi liko nuskriausti (per kilusį sąmyšį – red. past.) dėl to, kad neturėjo pasirinkimo teisės“, - aiškino S. Užkurienė.
Kodėl arklienos nėra restoranuose?
Vengrijoje, kitose šalyse tai yra normali mėsa. Gal Lietuvoje yra kažkoks nusiteikimas, pavyzdžiui, vieni nevalgo triušio, nes primena katytę be kailiuko, nors mėsytė tikrai daug skanesnė, yra psichologiniai dalykai“, - svarstė E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, nors lietuviui arklienos valgymas ir nėra įprastas dalykas, jį sudominti būdų visada yra: „Viskas yra marketinginiai dalykai. Lietuviai valgo austres, aštuonkojus, krokodilienas ir strutienas, viskas priklauso nuo to, kaip pateiksi. Jeigu būtų viešai pateikiama žinia, kad arkliena yra labai gera mėsa, labai sveika – žmonėms tik tiek ir tereikia“, - aiškino E. Šiškauskienė.
Anot pašnekovės, kilęs skandalas Europoje dėl arklienos mėsos sukėlė labai daug gerų klausimų pamąstymui ir gali ateityje prisidėti prie šios mėsos visuomenėje išpopuliarinimo.
Arkliena tiek pat saugi ir vertinga mėsa kaip ir kitos
Kaip GRYNAS.lt informavo šios tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška, tyrimams atrinkta per 80 mėginių galimoms maisto klastotėms nustatyti, iš jų trečdalis – Lietuvos gamintojų produkcija.
„Šis skandalas kilo visų pirma dėl vartotojų klaidinimo, kai produktuose jautiena buvo pakeičiama gerokai pigesne arkliena, to atitinkamai nepaženklinant. Kitas šio skandalo aspektas tai, kad į maisto produktus arkliena dėta nelegaliai, todėl atsakingos institucijos negali pasakyti ar ši mėsa buvo įvertinta veterinariniu sanitariniu požiūriu, ar ji buvo tinkama žmonių maistui, ar paskersti arkliai buvo sveiki ar nebuvo gydyti vet. vaistais ir pan.“, - situaciją paiškino G. Čereška.
Specialisto teigimu, arkliena yra priskiriama raudonos mėsos kategorijai ir, jei pagaminta laikantis visų veterinarinių sanitarinių reikalavimų bei gamybos technologijų, yra laikoma tokia pat saugia ir vertinga mėsa, kaip jautiena ar kiauliena. „Kai kuriose šalyse pavyzdžiui Azijoje, arkliena labai vertinama. Čia mėsai paprastai skerdžiami jauni, sveiki, šiam tikslui auginami arkliai. Lietuvoje nėra tradicijų maistui vartoti arklių mėsą ir tai nėra populiaru“, - sakė G. Čereška.