- Ar keičiantis metų laikui patartina keisti ir mitybą?
- Apskritai metų laikas mūsų klimato juostoje neturėtų turėti didelės įtakos mitybos pokyčiams, nes temperatūros svyravimai nėra labai dideli. Tai būtų aktualu, jei žiemą mus spaustų Rusijos Sibiro šaltis iki minus 30 laipsnių, o vasarą kaitintų 30 laipsnių šiluma. Vis dėlto mūsų organizmas patiria tam tikrus kitokius pojūčius. Vasarą norime ko nors lengvesnio. Aš net ir pacientams, turintiems sunkių virškinimo trakto sutrikimų, patariu pradėti valgyti nuo to, ko nori jų akys ir geidžia širdis. Į valgymą turime žiūrėti kaip į didelį pozityvą, malonų reiškinį. Negalime gi kaip kiaulės - kuo daugiau prisikirsti to, kas supilta dideliame lovy, o paskui viską išleisti per visus kraštus.
- Ir suprantu, ką norite pasakyti, bet ir neaišku - ne visada tai, ko labiausiai norime, naudingiausia mūsų organizmui...
- Pamačius skanų, gražiai patiektą maistą, organizmas iš anksto paruošia virškinamąjį traktą, nes smegenys duoda impulsą. Todėl maistas geriau virškinamas, geriau įsisavinamas. Žinoma, žmogus gali turėti ir blogų įpročių – pavyzdžiui, norėti labai riebaus, kepto, rūkyto maisto ar alkoholio. Nieko nėra blogiau už blogus įpročius.
- Minėjote, kad metų laikai neturi didelės įtakos mūsų mitybai. O kokia toji nedidelė įtaka? Kad ir neryškiai, bet kaip turėtų keistis mūsų pavasariniai patiekalai nuo žieminių?
- Jeigu vienodai gyvename tiek žiemą, tiek pavasarį ar vasarą, nuolat aktyviai sportuojame, metų laikams keičiantis nėra būtinybės keisti nei paros kilokalorijų, nei maisto kiekio. Pavyzdžiui, sunkiai fiziškai dirbančiam žmogui per parą rekomenduojama suvartoti apie 3,5 tūkst. kilokalorijų turinčio maisto, o tokiems, kaip mes – gydytojams, žurnalistams – pakanka nuo 1500 iki 1800 kilokalorijų per parą. Vis dėlto ir tas 30 laipsnių skirtumas, lyginant šaltąjį ir šiltąjį metų laikus, šiek tiek keičia mūsų įpročius. Žiemą, kai šalta, organizmui norisi truputį kaloringesnio maisto, daugiau baltymų, o atšilus orams – agurkų su medumi, lengvų salotų. Ir tinkamo skysčių kiekio. Vasarą turėtume išgerti kokia puse litro daugiau skysčių nei žiemą. O kilokalorijų skirtumas, lyginant žiemą su vasarą – nuo 200 iki 400.
- Kaip atrodo tas 200-400 kilokalorijų skirtumas?
- Be abejo, žmonės įprastai neskaičiuoja kalorijų. Aš savo pacientams aiškinu tai labai paprastai: jei suvalgydavai keturis sumuštinius, dabar valgyk tris, tris šaukštus košės pakeisk dviem, jei arbatą gerdamas užsikandi keturiais sausainiais, dabar - trim. O apie gyvulinę riebią mėsą net nekalbu – jos nereikia nei žiemą, nei pavasarį, nei vasarą. Liesą mėsą valgyti pacientams leidžiu. Tačiau ją užkąsti galima tik daržovėmis. Ne duona, ne košėmis!
- Kaip paaiškintumėte, kodėl atšilus orams pats organizmas pageidauja kitokio maisto, norisi šviežių daržovių?
- Nuo gegužės mėnesio suaktyvėja saulė, dangus tampa mėlynesnis, greitėja medžių apykaita – jie mezga pumpurus, sprogsta, tad ir žmogaus organizmui norisi greičiau įsisavinamo maisto. Ir paprastai žmonės, net ir nedėdami jokių pastangų, per vasarą visuomet numeta po 2-3 kg, o žiemą tiek pat priauga.
- Prasidėjus kad ir kalendoriniam pavasariui norisi išlįsti iš sunkių paltų, tad įprasta tokiu metu labiau susirūpinti ir kūno linijomis. Ką patartumėte?
- Racionalios mitybos turime laikytis visada, lygiai taip pat kaip ir asmens higienos. Atsikėlei ryte – nusišypsojai savo mylimiausiems žmonėms, taip prisipildydamas teigiamų emocijų. Išgerk stiklinę vandens, sudėdamas į ją viską, kas gero tavo širdyje ir mintyse. Suvalgyk lengvus pusrytėlius. Ne vienas žmogus pasako, kad pusryčių net nenori. Tačiau, aišku, jeigu jis elgiasi kaip dauguma lietuvių – ryte nevalgo, per pietus ką spėja, ko nespėja, o pagrindinį valgymą sukerta vakare, po darbo, tada suprantama, kad suvalgęs dvi vakarienes – iš anksto ir už pusryčius, atsikėlęs ryte jis dar nejaučia alkio. Iš tiesų pusryčiai būtini. Nesvarbu, ar tai bus tik sulčių stiklinė ir riešutų sauja, ar košė, ar sumuštinis, ar kava su bananu. Beje, pastarasis variantas – idealių pusryčių pavyzdys. Kava stimuliuoja, o bananas – greitai įsisavinamas angliavandenis. Ryte turime suvalgyti 15-20 procentų visos dienos kalorijų, su kuriomis gauname energijos visai dienai. Tuos 200 kalorijų būtina ryte suvalgyti net ir protinį darbą dirbančiam žmogui.
Apskritai per dieną geriausia valgyti 5-6 kartus. Nes kūnas tunka net ne nuo to, kiek daug mes suvalgome, pavyzdžiui, vakare, bet nuo neteisingo mitybos ritmo. Mūsų skrandis dirba sąlyginio reflekso principu. Savaitę kasdien 9 val. ryto valgant pusryčius skrandžio sultys įpranta jau iš anksto pasiruošti.
Per pietus turėtume suvalgyti 30-40 procentų dienos kalorijų. Pavakariai – negausūs, negausi ir vakarienė. Pavyzdžiui, sauja riešutų. Todėl pabrėžiu – racionalios mitybos reikia laikytis nuolat, ne tik atėjus pavasariui.
- Tačiau pavasaris, kai visa gamta atbunda, – galbūt puiki pradžia teigiamiems pokyčiams, jeigu jų būtinai reikia?
- Tikrai taip. Jeigu jau norisi pradėti mesti svorį, pratintis prie racionalios mitybos – tai pats geriausias laikas. Pradžia visuomet yra svarbi ir reikšminga. Galima pradėti nuo gimtadienio, nuo didžiųjų metinių pasninkų, kai skrandis susitraukia, o nuo kitos dienos – valgyti jau 20 procentų mažiau. Tokiu būdu per mėnesį numetama nuo pusės iki kilogramo svorio, per metus – nuo 6 iki 10 kilogramų. Nors ir atrodo, kad nedaug, bet svarbiausia – negrįžtamai. Jei svoris metamas šuoliškai, lygiai taip pat šuoliais jis ir sugrįžta (staigiai numesti svorį galima tik operacijos būdu, sumažinus skrandį). Tačiau žmogus pats turi labai norėti pokyčių – ne jo draugai, ne šeimos nariai. Ir kovo pradžia, atsinaujinimo metas, – tikrai pats geriausias laikas grožio ir sveikatos pokyčiams.