Žmonės pradeda bėgioti dėl įvairių priežasčių: saugodami figūrą, norėdami sulieknėti ar būti energingesni. Bėgiojimas sveika širdžiai, gerina nuotaiką, be to, naujausių tyrimų duomenimis, tai patikimas būdas sulieknėti ir palaikyti pastovų svorį, rašoma shape.com.
Taigi bėgioti ar vaikščioti?
Vaikščiojimo ir bėgiojimo nauda sveikatai panaši, bet nauji tyrimai rodo – bėgiojimas veiksmingesnis, jei norite sulieknėti. Bėgiodami (lauke ar ant bėgtakio) žmonės sunaudoja dvigubai daugiau energijos nei vaikščiodami. 72 kg sveriantis žmogus bėgiodamas per valandą sudegins apie 800 kalorijų, o vaikščiodamas tiek pat laiko – apie 300 kalorijų.
Neseniai atliktas tyrimas atskleidė įdomų faktą – net kai bėgiodami ir vaikščiodami žmonės sudegindavo po vienodą kiekį kalorijų (tada vaikščiojantieji nueidavo tolimesnius atstumus), bėgiojantieji labiau sulieknėdavo, be to, jiems lengviau palaikyti kūno masės indeksą ir vienodą liemens apimtį.
Šį skirtumą galėtų paaiškinti kitas naujas tyrimas – jo metu paaiškėjo, kad bėgiojimas geriau nei vaikščiojimas reguliuoja apetito hormonus. Po bėgiojimo ir po vaikščiojimo tyrimo dalyvius pakvietė užkąsti. Vaikščiojusieji suvartojo apie 50 kalorijų daugiau nei sudegino, o bėgiojusieji suvartojo apie 200 kalorijų mažiau nei sudegino. Bėgiojusiųjų organizme taip pat buvo didesnis hormono – peptido YY lygis, tikėtina, kad ir tai mažina apetitą.
Vaikščiojimas mažiau veiksmingas, norint sulieknėti, bet kitais aspektais išskirtinai naudingas sveikatai. Tyrėjai palygino dviejų tyrimų – JAV Nacionalinio bėgikų sveikatos tyrimo ir JAV Nacionalinio vaikščiotojų sveikatos tyrimo – duomenis ir pamatė, kad tokį patį kiekį kalorijų (nepaisant to, ar vaikščiojo, ar bėgiojo) sudeginusiems žmonėms nauda sveikatai buvo praktiškai vienoda. Tai – mažesnė aukšto kraujospūdžio, didelio cholesterolio lygio, diabeto rizika, sveikesnė širdies ir kraujagyslių sistema.
Net ir įgudusiems bėgikams nepatartina viso kelio bėgti maksimaliu greičiu. Bėgiojant organizmas patiria stresą, didėja traumų rizika – gali skilti blauzdikaulis, galimas pakinklinės sausgyslės patempimas arba kelio girnelės traumos. Galiausiai kai kuriems žmonėms paprasčiausiai mielesnis lėtas bėgimas.
Jei negalite bėgioti, išmėginkite vaikščiojimą su svarmenimis. Vieno tyrimo duomenimis, ėjimas ant bėgtakio 6,5 km per valandą greičiu su svarmenimis ant kulkšnių ir ant riešų prilygsta bėgimui ristele 8 k per valandą greičiu be svarmenų.
Kad ir kokiu tempu bėgtumėte, stenkitės išlaikyti teisingą laikyseną, juk net 60 proc. bėgikų patiria traumų dėl netinkamos laikysenos. Taip pat įsiklausykite į savo organizmo poreikius, tinkamai apšilkite, po bėgimo skirkite laiko atsipalaiduoti, nurimti.
Jeigu atsibodo ir vaikščiojimas, ir bėgimas, eikite į jogos, pilateso užsiėmimus, važinėkite dviračiu, nevenkite išbandyti naujų veiklų.
Apibendrinant galima teigti, kad reguliarios kardiotreniruotės (bet kokio tempo) gerina nuotaiką, suteikia energijos, yra naudingos kūnui. Bėgimas sudegina 2,5 karto daugiau kalorijų nei vaikščiojimas. Bėgimas slopina apetitą, o vaikščiojimas tokio poveikio neturi, nesvarbu, kiek laiko vaikščiotumėte. Tiesa, bėgioti gali ne visi, o bėgiojant dideliu greičiu atsiranda traumų rizika. Bėgant lėtai su svarmenimis ant riešų ir kulkšnių kūnas gauna didesnį krūvį.