Tokia danga praleidžia į žemesnį dirvos sluoksnį orą ir vandenį. Kitos dangos – plytelės, asfaltas, betonas – keičia hidrogeologines dirvožemio savybes. Dirvožemis susiplūkia taip, kad po dvejų metų po taku, padengtu nepralaidžia danga, susidaro savotiška „dykuma“, sutrikdanti natūralų gruntinių vandenų judėjimą. Grunte gali imti kauptis požeminiai vandenys, išplaudami medžių šaknis.
Takai, grįsti akmenėliais ar žvyru, tokių problemų nesudarys. Medžių šaknys po juo išliks gyvybingos, dirvožemis „kvėpuos“, jei sugalvosite pakeisti takelių vietą, tai padaryti nebus sunku.
Žinomas Didžiosios Britanijos sodų dizaineris Johnas Bruksas teigia, kad jis dažnai naudoja žvyrą tuose soduose, kur dirva labai akmeninga. Akmens skalda - viena pigiausių dangų. Ją galima naudoti kaip mulčą ir tiesiai į jį sodinti augalus.
Žvyrą ar skaldą nesudėtinga pakloti. Pirmiausia reikia parinkti tinkamus ir patikimus takelių apvadus. Pigi plastikinė juostelė šiuo atveju netiks, žiemą nuo šalčio ji gali suskilti, be to, ji gali neišlaikyti formos, išsikraipyti. Esama specialių tvirtų apvadų takeliams, reikia tik tinkamai pasirinkti.
Apvadus galima išbetonuoti ar naudoti klinkerio plyteles. Apvadas virš dirvožemio turėtų būti iškilęs kokius 2-3 cm. Kad takelyje neatsirastų duobių, rekomenduojama po skalda ar žvyru pakloti geotekstilę. Ji apsaugos dangą ir nuo pikžolių.
Ypač daug dėmesio reikalauja automobilio stovėjimo vieta ar kitos intensyviai naudojamos vietos. Tokiems plotams, be geotekstilės, dar reikės specialiaus plastmasinio tinklelio – jis klojamas virš geotekstilės ir užpilamas žvyru.
Žvyras ar akmenukų skalda apskaičiuojama numatomą padengti plotą padauginus iš reikiamo storio. Pirkite kiek daugiau, kad nepritrūktų. Rinkitės smulkesnę skaldą – po ją patogiau vaikščioti.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (9)