Užvis labiausiai norėčiau nerašyti nieko ir užmiršti šią patirtį, kuri savo baisumu priminė jau užsidariusį Kauno nevykėlių restoraną Kamakura („Užkalnis rado blogiausią restoraną šalyje (nuolat pildoma“) .
Šiame Vilniaus restorane mus maloniai aptarnavo padavėjas, ir mums su dukra (kuri kartais pradeda man sunkiame kritiko darbe) pavalgius buvo labai jo gaila. Jis asmeniškai mums nieko blogo nepadarė.
Restoranas, apie kurį dabar rašau, vadinasi BEK ir yra tarp Pylimo ir Vingrių gatvių, visiškai netoli gausiai pagarbinto ir apdovanoto, Michelin pagerbto restorano Gaspars. Ten, kur dabar yra BEK, dar prieš metus, jei teisingai atsimenu, buvo nei šioks, nei toks gruzinų restoranas, kuris išsitrynė iš atminties. Buvau ten tada, pamenu, su bičiuliu Rokiškiu Rabinovičiumi, ir gal rašiau, o gal ir nerašiau apie tą vizitą.
Tačiau šis apsilankymas uzbekiškame man, deja, taip lengvai iš atminties neišsitrins. Nes maistas buvo siaubingas. Tai vienas blogiausių pavalgymų, kuriuos esu turėjęs gyvenime. Kaip neteisinga, kad mano 2025 metų pirmoji apžvalga turės būti būtent tokia.
Yra nuomonė, kad restoraną reikia vertinti pagal tualetą (yra tiesos - jei ten nesitvarko, tai įsivaizduokite, kas dedasi virtuvėje), tačiau čia, laimei, tualete nebuvau. Pakako pasėdėti prie stalo.
Kitas kriterijus: kai restoranas beraštis, pradedant nuo „Pilymo“ gatvės, tada pranešime spaudai apie atidarymą 2024 metų gegužę „lovas“ vietoje „plovas“ (gal rašė dirbtinis intelektas, matyt, tas pats, kuris laisvu laiku užimtas virtuvėje), ir mano mėgstamiausias perliukas: „Kazanės kebabas“. Kazanas yra specialus indas, kuriame uzbekai gamina valgį, o Kazanė yra miestas Rusijos Federacijoje, prie Volgos upės. Atimkit iš manęs šakutę, nes turiu norą susikišti ją ausin.
Restoranas turi tris Google apžvalgas, ir visos surašytos rusiškai. Galima paspėlioti, ar dėl to, kad jį kažkaip ypatingai mėgsta rusakalbiai (abejočiau, nes tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje daugybė labai gerų uzbekų restoranų, apie Baltarusiją nežinau, bet ten gerų restoranų nėra ir apskritai nieko gero nėra), o gal tiesiog draugai (ar patys virėjai) surašė apžvalgas, kad atrodytų, jog ten verta nueiti.
Patiekalo, kurio norėjome labiausiai (liulia kebabo) nebuvo: jis buvo meniu, bet ne virtuvėje. Patarimas: jei restoranas neturi liulia kebabo, kuris yra įrašytas meniu, reiškia, virtuvėje turbūt šiandien nėra pagrindinio grilio meistro, ir dirba bet kas, gal jo pusbrolis, kuris šią savaitę netriūsia statybose prie Vilniaus ar nevairuoja pavežėjo automobilio. Mat liulia kebabas yra patiekalas, kuriam pagaminti reikia tam tikrų įgūdžių.
Jei manote, kad visi uzbekai daro gerą plovą, tai galvokite iš naujo: čia buvo ne plovas, o lėkštė prastos ryžių košės su netvarkingai sukapotomis morkomis, trupučiu svogūnų, vienu riešutu, pajuodusiais kiaušiniais (matyt, virti buvo dar iki švenčių) ir keliais gabalėliais beskonės mėsos.
Geriau beskonė mėsa, negu ta aviena, tiksliau keli kaulai su kremzlėm ir dvokiančios seno gyvulio kūno dalimis, kuri sudarė „kazan kebap“ su trečiarūšės valgyklos lygio garnyru (pakapoti agurkai ir pomidorai) ir svogūnais ant viršaus. Tiesa, tų svogūnų dėka bjauri mėsa buvo uždengta nuo objektyvo. Pasišlykštėtina. Niekam daugiau gyvenime neneškite tokio patiekalo, išbraukite iš meniu ir pamirškite, kad buvo.
Dolma buvo pavalgoma ir gana delikati, tokie ploni cigarai mums patiko ir kažkaip džiaugėmės, kad galime pasakyti nors kažką teigiamo.
Už visą vakarienę sumokėjau 44 eurus, o dukra paliko arbatpinigių, nes ji geros širdies ir gerai išauklėta.
Lėkštės labai gražios, ir ant stalų, ir pasieniais.
Noriu pamiršti šį pavalgymą, kaip jau sakiau. Bet nepavyks pamiršti. Viena žąsis iš penkių, linkiu užsidaryti ir daugiau prie maisto nekišti nagų. Geriau būčiau suvalgęs kokį ataušusį vakarykštį pyragėlį prie stoties. Geriau batonas, užteptas majonezu. Geriau sovietiniai konservuoti žuvies tefteliai pomidorų padaže. Geriau būčiau nieko nevalgęs.
Nuo tokių restoranų man kartais užpuola abejonės, ar tikrai pasirinkau gerą profesiją. Kare kaip kare, tarpais būna nelengva.
BEK uzbekiškas restoranas, Pylimo g. 23, Vilnius. Tel. +370 632 19778.
Nuo pirmadienio iki penktadienio - nuo 10:00 iki vidurnakčio, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10:00 iki 01:00