Martynas Kaminas, žuvies parduotuvės „FishWish“ vadovas teigia, kad naudingiausi yra natūralios kilmės ikrai ir dažniausiai pasaulyje vartojami raudonųjų Atlanto lašišų bei juodųjų Sibirinių eršketo ikrai.
„Tokie ikrai labai vertinami dėl savo unikalių savybių. Jie pasižymi dideliu vitamino B12 kiekiu, kuris yra labai svarbus kiekvieno žmogaus organizmo funkcionavimui. Be to, juose daug gerųjų riebalų ir Omega-3 riebalų rūgščių, kurių pats žmogaus organizmas nepasigamina. Šių rūgščių svarbu gauti su maistu, o ikrai yra vienas geriausių jų natūralios kilmės šaltinių.
Ikrai padeda išlaikyti sveiką odą. Juose gausu vitamino A ir E. Reguliarus ikrų vartojimas padeda kovoti su dermatitu, pleiskanojančia ir šiurkščia oda. Be vitamino A ir E, ikruose gausu ir vitamino C, todėl valgydami ikrus stipriname imunitetą.
Ikruose labai daug cinko, geležies ir kalcio. Jei netoleruojate laktozės arba nevartojate pieno produktų, ikrai padės aprūpinti jūsų organizmą reikalingu kalcio kiekiu, kuris svarbus ilgalaikei kaulų sveikatai, ne tik augančio vaiko organizmui. Artritas ir osteoporozė yra dažnos ligos sensant, todėl svarbu sutelkti dėmesį į kalcio ir vitamino D vartojimą kuo ankstyvesniame amžiuje“, – pasakoja M. Kaminas.
Biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė pritaria, kad ikrai yra vienas iš geriausių Omega-3 riebalų rūgščių šaltinių.
„Ikruose gausu cholino ir Omega-3 riebalų rūgščių. Viename valgomajame šaukšte yra 1,09 g Omega-3 riebalų rūgščių, vitamino B12 – 53,3 proc.
Omega-3 riebalų rūgštys būtinos kokybiškai smegenų veiklai, geram regėjimui, jos kontroliuoja kraujo lipidų kiekį, stiprina imunitetą, mažina uždegiminius procesus. Tai puiki apsauga prieš oksidacinį stresą, sukeltą laisvųjų radikalų, todėl labai svarbi žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis: astma, artritu, psoriaze, alergijomis, migrena. Būtent laisvieji radikalai ir didėjantys uždegiminiai procesai silpnina smegenų veiklą ir skatina lėtinių ligų pasireiškimą“, – dėsto S. Čapkauskienė.
Anot M. Kamino, populiariausi yra raudonieji Atlanto lašišų ikrai ir juodieji Sibirinių eršketų ikrai.
„Abi rūšys yra vertinamos vienodai, tačiau raudonieji Atlanto lašišų ikrai populiaresni dėl to, nes yra kur kas pigesni nei juodieji Sibirinių eršketų ikrai.
Esminis skirtumas tarp raudonųjų ir juodųjų ikrų yra tas, kad jie gaminami iš skirtingų žuvų kiaušinių.
Juodieji ikrai laikomi tradiciniais ir yra gaminami tik iš eršketų ikrų. Dėl didžiulio eršketų populiacijos mažėjimo laukinėje gamtoje, ikrai gaunami tik iš ūkiuose auginamų eršketų. Eršketų ikrai natūraliai nėra raudoni, jie yra nuo pilkai rudos, auksinės spalvos arba natūraliai juodi, be to, jie yra maži. Autentiški juodieji eršketų ikrai yra išskirtinio skonio – švelnių riešutų, galima jausti net sviesto, švelnaus saldumo ar žuvies skonio su sūriu, rafinuotu jūros gėrybių aromatu. Juodieji eršketų ikrai gali būti švieži, o brandinami lengvai pasūdyti ar pasterizuoti.
Raudonieji, o kartais ir oranžiniai ikrai, paprastai gaminami iš lašišų, menkių, upėtakių ar kitų žuvų. Raudonieji lašišų ikrai yra kur kas didesni nei juodieji. Šie ikrai skanūs, jei yra ne per daug žuvingi ir ne per sūrūs. Raudonieji lašišų ikrai gali būti švieži, o brandinami lengvai pasūdomi ar pasterizuoti“, – dėsto pašnekovas.
Kalbėdamas apie tai, kaip atskirti tikrus ikrus nuo dirbtinių, M. Kaminas teigia, kad visgi svarbiausias rodiklis yra kaina.
„Natūralūs, aukštos kokybės ikrai yra kur kas brangesni nei dirbtiniai. Dirbtiniai ikrai pigūs, be to, juos galima atskirti ir iš grūdelio dydžio – jie būna maži, gali būti įvairių spalvų, ne tik raudoni ar juodi, bet ir žali. Skonis – dar viena savybė, padedanti atskirti dirbtinius ikrus nuo natūralių. Dirbtiniai ikrai neturi tokio unikalaus gurmaniško skonio, kaip natūralūs. Be to, ant pakuotės gamintojas visada pateikia informaciją apie tai, kokios kilmės yra ikrai“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, kad ikrai neturėtų būti valgomi kaip atskiras patiekalas.
„Paprastai ikrai vartojami kaip užkandis ant duonos ar bulvių, patiekiami kaip garnyras. Ikrai pasižymi dideliu riebalų kiekiu, todėl juos rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę“, – perspėja M. Kaminas.
Jis primena, kad kai kuriems žmonėms reikėtų vengti ikrų.
„Medikai nerekomenduoja duoti ikrų vaikams iki 3 metų. Nuo trijų metų galima mažais kiekiais pratinti vaikučius, atidžiai stebint, ar nepasireiškia alerginės reakcijos. Jei alergija nepasireiškia, per dieną suvartoti po mažą arbatinį šaukštelį, maksimaliai 2–3 kartus per savaitę.
Suaugusiems, kuriems yra padidėjęs cholesterolio kiekis, rekomenduojama nepadauginti ikrų, nes juose yra ganėtinai daug riebalų.“
