Tad noriu jums papasakoti apie praėjusį sekmadienį, kurio metu vyko graži akcija – „Pavaišink senjorus cepelinais“.
Kadangi dar nesu pasiekęs tą garbų amžių, kai užėjęs į kavinę galiu tikėtis būti pavaišintu cepelinais, turiu ieškoti ne akcijoje dalyvaujančių maitinimo įstaigų, o tos, kurioje senai cepelinus bevalgiau.
Tad gerdamas kavą ieškojau, kur Kaune galėtume su žmonele pavalgyti cepelinų.
Kaip tyčia Katinienė man priminė, kad mano krikšto mama „Briedžių medžioklėje“ kelias dienas prieš prasidedant akcijai vaišino cepelinais.
Juokais pasakiau: kad ji taip bando atkreipti mano dėmesį.
O kadangi jau atkreipė, tai pasiūliau Katinienei nuvykti į „Briedžių medžioklę“ suvalgyti cepelinų su elniena, kuriuos man po kiekvieno apsilankymo toje įstaigoje primena krikšto mama.
Suprask, ne tą valgei – reikėjo cepelinų su elniena užsisakyti.
Nors Katinienė ir mėgsta cepelinus, bet kaip tyčia tą dieną nuo pat ryto kalbas vedė tik apie jūros gėrybes.
Bandydamas ją įkalbėti vykti į „Briedžių medžioklę“ net sumelavau, kad restorano meniu kažkada mačiau kelis patiekalus būtent su jūros gėrybėmis.
Tad Karmėlava – „Briedžių medžioklė“.
Kaip suprantu iš tų „sofkutėje“ išsidrėbusių meškinų čia porcijos didelės ir gerai priritinus reikia kuriam laiku pakristi į minkštasuolius – poilsiui.
O pamatęs šią meninę instaliaciją supratau, kad nuo šiol gyrimasis, kad myliu ar mėgstu cepelinus, gali turėti dvejopą reikšmę.
Jei moteris su ragais niekam nesukelia kažkokių minčių, bet jau vyras su ragais man visada asocijuojasi su tuo, kuriam ragai užaugo ne dėl to, kad jis mėgsta cepelinus, o dėl to, kad jo žmona ar draugė jam juos užtaisė…
Kol Katinienė laiką leido „mergaičių kambaryje“ aš pasisiūliau padaryti užsakymą.
Gretai permetęs meniu supratau, kad nusimato audra šeimyniniuose santykiuose, nes nieko išskyrus konservuotą tuną, silkę, jūros lydeką, ar lašišą valgiaraščio pasiūloje į jūros gėrybių pusę net nebuvo.
O namie Katinienė išvardijo visą paletę jūros gėrybių, tarp kurių be midijų, puikavosi krevetės, austrės, aštuonkojai ir net omarai.
Ir tada man toptelėjo mintis, kurią įtraukiau į užsakymą. Padavėja net perklausė, ar tikrai cepelinas ir antras patiekalas – aštuonkojai.
Gerai, kad Katinienei grįžus prie stalelio, su padavėja jau buvo išsiaiškinta ir beliko man tik mylimajai pasakyti, kad iš jūros gėrybių jie turėjo tik aštuonkojus.
Dabar pats laikas jus visus informuoti, kad man be gerai išlavinto humoro suvokimo ir jo pateikimo aplinkai kartais prasimuša ir velniukas, kuris glaudžiai draugauja su juodu humoru.
Pieniškos dešrelės „aštuonkojai“ – 9,00 €ur
Daugelis skaitančių tekstą ir pamačiusių „aštuonkojus“ leipstate juokais. Patikėkite, tuo metu, kai padavėja ant stalo padėjo tą patiekalą, iš mūsų dviejų Katinų juokiausi aš vienintelis.
Katinienės veido išraiška buvo tokia, kad žaibams virš mano galvos susiformuoti bereikėjo kelių sekundžių.
Aišku buvo viena – ji ne tik kad nevalgys tų aštuonkojų, bet ir buvo linkusi tuoj pat keliauti namo nevalgiusi.
Tad šiaip ne taip įkalbėjęs ją suvalgyti cepeliną su grybų padažu, noriu pradėti nuo svarbiausios šios apžvalgos dalies – cepelinų. To, kuo labiausiai didžiuojasi „Briedžių medžioklė“.
Deja, bet krikšto mamos vis liaupsinamų cepelinų su elniena nebuvo ir šį kartą.
Klausimas vienas: jei jau cepelinų dieną neturite cepelinų su elniena, tai gal laikas tą poziciją su visam išbraukti iš meniu, nes jei neklystu – trečias mano vizitas, kai to „gėrio“ neturite.
Cepelinas su miško grybais – 11,50 €ur
Kai pamačiau Katinienei atneštą cepeliną su grybų padažu, pirma mintis, kuri kilo, – tai, kad jie grybus padažui ne peiliu pjausto, o smulkina česnakų smulkintuvu.
Cepelinas su grietinės ir spirgučių padažu – 11,00 €ur
Bet štai jau spirgučiai prie mano cepelino buvo būtent tokie, kokius aš mėgstu, – kiek daugiau su mėsa nei su lašinukais. Mes tokius vadiname kartėtais.
Valgant cepelinus nustebino didelis mėsos kiekis.
Su Katiniene esame apvažiavę dešimtis maitinimo įstaigų. Esame matę ir kitur didelių cepelinų, bet niekur neteko taip vadinamuose „XXXl“ arba „Hyper“ cepelinuose matyti tiek daug mėsos.
Verdant didelius cepelinus sunku juos nepervirti arba nedavirti.
Šiuo atveju mano valgytas cepelinas dar kokias 5 minutes turėjo pasimėgauti puode burbuliuojančiu vandeniu, nes jį valgant vietomis jautėsi nedaviręs tarkis.
Nes tas žalio tarkio traškesys tarp dantų neleido mėgautis cepelinu.
Reziumuoju. Visų pirma noriu pasveikinti savo mylimą krikšto mamą su tuo, kad jos restoranas „Briedžių medžioklė“ švenčia 25 gimtadienį.
Sutikite, tiek metų išsilaikyti maitinimo įstaigų rinkoje Lietuvoje yra didelis išbandymas.
Ir nors mano krikšto mama nepageidauja, kad aš užsukčiau į jos restoraną, bet laikas nuo laiko aš tai darau keisdamas išvaizdą, grimą ir apdarus, nes tie kas mane sekate nuo pirmų Riebaus katino puslapio atsiradimo dienų, žinote, kad jei ne mano krikšto mama, Riebaus katino gal ir nebūtų buvę…
Šį kartą vertinu 4/5 ir jei kitą kartą, kai užsuksiu, tarkis bus išviręs visiškai, pagaliau išauš ta diena, kai ir ant „Briedžių medžioklės“ paradinių durų pradės puikuotis Riebaus katino aukščiausio balo 5/5 lipdukas.
P.s. Na o dabar komentaruose galite aptarti 1 cepelino kainą…
Briedžių medžioklė
Vilniaus g. 54, 54459 Karmėlava
Cepelinų Riebiam katinui teko valgyti ir Žemaitijoje. Tam restorane maisto apžvalgininkas paliko lipduką su 5 žvaigždėmis: Apsilankęs Žemaitijoje Riebus katinas liko be žado: kavinės pavadinimas tikrai atitinka ten gaminamo maisto kokybę
