Sovietmečiu ant bangos buvęs gėrimas išgyvena renesansą – dr. Čapkauskienė vertina, ar jis padeda virškinti, mesti svorį ir sergant diabetu

Tarybų Sąjungos laikais kombučia mūsuose buvo ypatingai populiari. Tiesa, jos pavadinimą tuomet mažai kas žinojo, dažniausiai vadino tiesiog arbatos gira. Daugelis prisimena, jog mamos, tetos ar močiutės namuose laikydavo trilitrinius stiklainius su plaukiojančiu grybu. Įdomu, kad nors kombučią atrado azijiečiai, pirmieji ją pramoniniu būdu gaminti pradėjo amerikiečiai. Dabar tai – viena sparčiausiai augančių maisto pramonės šakų pasaulyje. Renesansą išgyvenantis gėrimas iš rinkos pamažu stumia ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir įvairius limonadus. Lietuvoje pirmosios kombučios daryklos buvo atidarytos prieš maždaug 10 metų. Sužinokime, kaip kombučią vertina Biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė.

Kombučia – fermentuota arbata, gaminama vadinamojo arbatos grybo (iš tiesų tai – simbiozinė mielių ir acto rūgšties bakterijų kolonija) pagalba. Į cukrumi arba medumi pasaldintą arbatą panardintas grybas ją perdirba – pagamina saldžiarūgštį lengvai gazuotą gaivinantį gėrimą. Literatūroje skelbiama, kad jis suteikia energijos, užtikrina sklandžią žarnyno veiklą, stiprina imunitetą, gelbsti nuo odos ligų, pavyzdžiui, egzemos, įvairių alergijų. Ar tikrai, – komentuoja mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė.