Koks ryšys tarp riebalų maiste ir „gelbėjimosi ratų“ ant šonų bei suriebėjusių vidaus organų?
Tačiau, labai svarbu, kokius riebalus mes valgome. Yra skiriami sotieji ir nesotieji riebalai. Apie hidrintus riebalus čia net nekalbėsiu, nes, tikiu, daugumai jie jau pažįstami kaip „riebalai žudikai“. Sočiųjų riebalų šaltiniai yra mėsa, pieno produktai, palmių ir kokosų aliejus. Nesočiųjų riebalų yra daug augalinės kilmės aliejuose. Ir nors yra labai daug tyrimų apie sočiųjų riebalų žalą sveikatai ir nesočiųjų naudą, būtina prisiminti, jog mūsų kūnui reikia abiejų, nes abu yra mūsų kūno struktūros dalys. Tačiau turi būti išlaikytas santykis jų naudojime, vyraujant būtent nesotiesiems riebalams, tai yra augalinės kilmės aliejams. Vienas iš geriausiai žinomų ir labiausiai tyrinėtų nesočiųjų riebalų atstovų pagrįstai yra laikomas kokybiškas ypač tyras alyvuogių aliejus.
Pasak alyvuogių aliejaus ekspertės Lianos Davletšinos, kokybišką alyvuogių aliejų nuo prasto, atskirti nėra sunku. Reiktų įvertinti 4 savybes: kvapas – malonus, šviežias, gaivus, aromatų paletė gali būti labai plati (žoliški, prieskoninių žolelių, vaisių, uogų, daržovių, riešutų ir kiti), burnoje, ant liežuvio juntamas kartumas, o aliejui besileidžiant stemple – pikantiškumas, aštrumas ar kutenimas. Nurijus kokybišką alyvuogių aliejų, neturi būti riebumo pojūčio, noro nuplauti, išskalauti burną. Priklausomai nuo alyvuogių veislės ir pačio aliejaus kokybės, skiriasi nesočiųjų ir sočiųjų riebalų balansas aliejuje, nesočiųjų rūgščių idealiu atveju sudaro apie 90 %, kurių pagrindinė oleininė rūgštis (omega 9 grupė).
Iš tiesų valgant riebalus, mes greičiau jaučiame sotumą ir suvalgome mažiau. Taip yra todėl, jog suvalgyti riebalai efektyviau už baltymus ir angliavandenius stimuliuoja mūsų sotumo hormoną leptiną. Leptino aktyvumo didėjimas signalizuoja smegenims, jog mes jau pavalgėme ir taip alkio jausmas slopinamas. Tačiau tyrimai rodo, jog naudojant daug sočiųjų riebalų, smegenyse atsiranda žemo lygio uždegimas ir alkio slopinimas pasidaro neefektyvus. Taigi suvalgome daugiau. Tuo tarpu mityba, praturtinta nesočiaisiais riebalais, ypač kuriuose yra daug omega – 3 mažina uždegimą centrinėje nervų sistemoje ir palaiko gerą leptino atsaką į maistą. Viena naudingiausių riebiųjų rūgščių apetito mažinimui yra omega – 9 oleininė rūgštis, kuri natūraliai organizme susidaryti gali tik tuomet, jei Omega – 3 ir Omega – 6 santykis yra geras, kitu atveju omega – 9 galime gauti su maistu. Jos randama alyvuogėse ir alyvuogių aliejuje, migdoluose bei avokaduose.
Pasak gydytojos, kita grandis, kurią įtakoja riebalų naudojimas ir jų sudėtis, yra žarnyno flora. Žarnyno flora yra ypatingai jautri ir greitai reaguoja į suvalgytą maistą. Kai kurių žarnyno bakterijų apvalkale yra medžiagos, vadinamos lipopolisacharidais. Šios medžiagos yra toksiškos žmogui ir sukelią žemo lygio uždegimą, kuris ilgainiui veda prie padidėjusio atsparumo insulinui, o šis – prie nutukimo ir diabeto. Valgant sočiuosius riebalus, taip pat angliavandenius, šių toksinų medžiagų aktyvumas didėja, o su juo ir mūsų svoris. Gera žinia yra ta, jog valgant daugiau omega 3 turinčių riebalų ir baltymų, lipopolisacharidų toksinis poveikis mažėja.
Verta prisiminti, kad valgome mes tam, kad gautume energijos. Mūsų kūnas turi ribotas galimybes energijos atsargoms kaupti. Mūsų energijos atsargos yra vadinamos glikogenu ir atidedamos kepenyse. Esant poreikiui, glikogenas yra skaldomas iki gliukozės streso hormonu (adrenalino ir kortizolio, taip pat dalyvaujant gliukagonui), o gliukozė panaudojama energijos gamybai.
Glikogenas yra gaminamas iš angliavandenių ir kepenyse vienu metu gali būti atidėta „juodai dienai“ tik iki 100 gramų glikogeno. Visas kitas angliavandenių perteklius bus paverčiamas riebalais ir padėtas „ant šonų“. Didelė dalis angliavandenių yra paverčiama palmitino rūgštimi. Ši medžiaga žmogaus smegenyse aktyvuoja hipotalamo-hipofizės-antinksčių ašį ir taip didina streso hormonų aktyvumą. Taigi maistas, kurį valgome, gali didinti mūsų kūno jaučiamą streso lygį.
Gydytoja Y. Asovskaja atkreipia dėmesį, kad streso hormonai, ypač kortizolis, skatina nutukimą. Kortizolis skatina uždegimą, bet taip pat didina ląstelių atsparumą insulinui. Didėjant atsparumui insulinui, kaip kompensacinė reakcija kasa pradeda gaminti daugiau insulino. O insulinas yra kaupimo hormonas, jis skatina riebalų atsidėjimą. Taip įsisukame į užburtą ratą ir net suvalgydami mažiau, bet netinkamos kokybės maisto, storėjame.
Ypač greitai atsparumas insulinui vystosi kepenyse. Todėl kepenys yra greitai riebėjantis organas, o jų suriebėjimas gali būti ir pas žmones, kurie neturi antsvorio.
Riebalų pasisavinimas, panaudojimas bei atidėjimas arba sunaikinimas mūsų kūne yra reguliuojami hormonų, ypač streso hormonų, skydliaukės hormonų, insulino ir augimo hormono. Todėl jų balansas yra ypatingai reikšmingas, norint išlaikyti ne tik dailias linijas, bet ir sveikatą.
Nėra vieno produkto, kurį valgant mes galime reguliuoti savo medžiagų apykaitą, labai svarbus yra kompleksinis, individualus ir visapusiškas požiūris į žmogaus organizmą. Todėl siekiant sveikatos, ilgaamžiškumo, turime kreipti dėmesį ne tik į naudojamus riebalus, bet ir jų kokybę: kokiomis sąlygomis buvo išgauti, jei tai gyvūninės kilmės riebalai, klauskime, kaip tas gyvūnas buvo auginamas, kuo buvo šeriamas, jei augalinis, kaip augo, kaip buvo surinktas ir išgautas? Svarbu ne tik tai, kokiai grupei priklauso, bet ir kiek kokybiškas yra produktas.
Tai kaip atsakytumėte sau į klausimą, ar valgome, kad gyventume, ar gyvename, kad valgytume?
Daugiau informacijos šia gydytojos Yuliyos Asovskajos ir kitomis sveikatos temomis išgirsite jau Kovo 7 d. Pirmojoje Alyvuogių aliejaus dienoje, kuri vyks „Holiday Inn“ viešbutyje, Vilniuje, Šeimyniškių g. 1
Alyvuogių aliejaus diena organizuojama tam, kad priartinti gamintoją, ūkininką prie jo pagaminto produkto vartotojo, skatinti šio itin naudingo produkto vartojimo kultūrą ir užtikrinti produkto kilmės atsekamumą.
Parodos metu kiekvienas parodos lankytojas galės betarpiškai bendrauti su renginio dalyviais, sužinoti visas reikšmingas detales, kaip buvo augintos ir nuskintos alyvuogės, kokiais metodais išspaustas aliejus ir kokiomis savybėmis bei maistine verte pasižymi. Bus galima paragauti daugiau kaip 100 skirtingų aukštos kokybės alyvuogių aliejų.
