Dietistė Vaida Kurpienė sako, jog jų organizmas geba ne tik pasigaminti pats ar gauti vartojant piliules, bet ir vartojant tam tikrus maisto produktus. Todėl pastaruosius valgyti žiemą, norint sustiprinti sveikatą, tiesiog privalu. Taigi, kokie yra pagrindiniai natūralūs probiotikų šaltiniai?
Favoritas – natūralus jogurtas
Raugintos daržovės ir fermentuoti pieno produktai: natūralus jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Toks maistas, anot V. Kurpienės, ypač naudingas organizmui, nes jame yra gerųjų bakterijų – probiotikų. Tačiau, priduria ji, daugiausia šių vertingų medžiagų gauname ne iš minėtų produktų, o pasigaminame patys.
„Savo pilvuose turime didžiulį būrį gyventojų – mikrobiatą arba vadinamąsias gerąsias bakterijas. Jas tiesiog privalu saugoti ir puoselėti. Norėdami šioms gerosioms bakterijoms padėti, turime į kasdienę mitybą kuo dažniau įtraukti fermentuotus pieno produktus, raugintas daržoves. Verta gerti ir šiuo metu populiarėjančią kombučią – fermentuotą arbatą, kurios sudėtyje daug virškinimui naudingų mikroorganizmų. Tik reikėtų skaityti etiketes ir ją rinktis nepasterizuotą bei su mažu cukrų kiekiu. Tačiau bene daugiausia naudos turi rauginti produktai. Jie turtingi imuninę sistemą stiprinančiais antioksidantais bei maistinėmis skaidulomis, kurios gali padėti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti žarnyną“, – pažymi V. Kurpienė.
Tokią naudą organizmui, anot jos, padeda užtikrinti ir natūralus jogurtas, tik jį derėtų rinktis be pridėtinių cukrų, kuo trumpesnio galiojimo laiko. Mat pastaroji savybė, pasak V. Kurpienės, rodo didesnį šio produkto natūralumą.
Savo ruožtu „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė priduria – gerųjų bakterijų turinčius gaminius prekybos tinklo parduotuvių lankytojai renkasi vis dažniau.
„Natūralaus jogurto populiarumas – labai suprantamas. Mat būdamas be pridėtinių cukrų jis yra sveikas, gardus, lengvas, turtingas organizmui būtinųjų medžiagų produktas. Taigi mūsų pirkėjai į savo krepšelius jį dedasi noriai, o gaminio pardavimai kasmet didėja. Taip pat populiarus ir kefyras: jo dažniausiai įsigyjama gegužės, birželio bei liepos mėnesiais, kuomet tradiciškai prasideda lietuvių virtuvės pasididžiavimo – šaltibarščių – sezonas. Tuo metu žiemą parduotuvių lankytojai itin linkę rinktis ir raugintus kopūstus. Tikėtina, tada savojo derliaus gėrybės jau būna pasibaigusios ir pirkėjai išsiilgsta šių naudingų bei skanių produktų“, – sako E. Dapkienė.
Žarnyno bičiuliai ir ligų priešai
Užsiminusi apie probiotikų privalumus, V. Kurpienė sako – gerosios bakterijos gali organizmui suteikti ir daugiau naudos. Šios vertingos medžiagos, pasak dietistės, ypač padeda pilvui: pavyzdžiui, prisideda prie optimalaus svorio palaikymo ir nemalonaus dujų kaupimosi mažinimo. Drauge probiotikai padeda įsisavinti įvairias reikalingas medžiagas – vitaminus, baltymus. Mat nuo mūsų žarnyno sveikatos stipriai priklauso viso organizmo sveikata.
„Verta pridurti, kad yra tyrimų, kurie teigia, kad gerosios bakterijos gali gerinti nuotaiką. Kartu jos padeda palengvinti lėtinių ligų simptomus, sumažinti uždegimus, puoselėti odą. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau aišku viena – probiotikų mums reikia, o jų šaltinis nebūtinai yra piliulės. Vartodami minėtus maisto produktus, organizmui galime suteikti naudos. Tai daryti būtina dabar, žiemą. Šiuo laiku imuninė sistema yra silpnesnė, sveikata nuolatos susiduria su įvairiais pavojais, tačiau padėti sau galime ir natūraliomis priemonėmis“, – kalba mitybos ekspertė.
Tokiai nuomonei pritaria ir E. Dapkienė. Tačiau, jos teigimu, nuolatos didėja ne tik susidomėjimas probiotikų gausiais produktais, bet ir prekybos tinklo parduotuvių lankytojų noras rinktis gaminius iš Lietuvos ūkių. „Mūsų pirkėjams išties svarbu, kad, pavyzdžiui, raugintos daržovės būtų lietuviškos, užaugintos ir raugintos vietos ūkininkų. Atliepdami šį poreikį, nuolatos vystome glaudžią partnerystę su jais, savo klientams galėdami pasiūlyti tik kokybišką bei šviežią produkciją“, – akcentuoja „Maximos“ atstovė.