Jei renkatės pirktinius ledus, būtinai perskaitykite jų pakuotės etiketę – patariu rinktis kuo mažiau sudėtinių dalių turinčius ledus. Atminkite, kad ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę. Nebūtina mokytis viso priedų sąrašo. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, tai prie ledų šaldymo lentynos pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Geriau pasirinkite mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu ir natūraliais ingredientais.
Ar žinojote, kad etiketėje visuomet pirmiausia paminima didžiausia sudėtinė dalis, o paskutiniu įrašu pažymimas mažiausio kiekio ingredientas? Pavyzdžiui, jei tai grietininiai ledai, tai pirmu ingredientu negali būti minimas vanduo.
Vaisinių ledų gerbėjams taip pat būtina skaityti pakuotės sudėtį. Juos gaminant pasitaiko, kad sudėtyje yra tik 2 proc. sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita – vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Taigi būtina, kad vienos iš pirmųjų sudedamųjų dalių būtų sultys, o dar geriau – vaisių tyrė. O jei užrašyta, kad ledai yra braškių ar obuolių skonio, tai dar nereiškia, kad juose tų pačių braškių ar obuolių ir yra. Tiesiog juose pridėta braškių kvapo, skonio ir spalvos. Kitu atveju būtų taip ir parašyta – „su braškėmis“.
Tas pats ir valgant ledus su uogiene – jei išvardinta visa uogienės sudėtis, tuomet gerai, jei ne – tuomet geriau tokius ledus padėti atgal į lentyną, nes tikėtina, kad pridėtoje uogienėje yra didžiulis cukraus kiekis, mažai uogų ir didelis kiekis dažiklių, aromatinių medžiagų ir kitų maisto priedų. Tokiu atveju geriausia, jei leduose įdėtos uogos, o ne jų uogienė.
Na, o jei norite būti tikri dėl geros ledų sudėties, kviečiu gaivių, skanių, o svarbiausia – figūrai nekenkiančių desertų pasigaminti patiems namuose.