Imuniteto stiprinimas prasideda nuo žarnyno
Sveikos gyvensenos ir mitybos konsultantė, gydytoja Asta Keturkienė atkreipia dėmesį, kad mūsų imunitetą silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas ir organizmo tarša. Kaip atpažinti, kad mūsų organizmas užterštas? Gydytoja sako, kad pagrindiniai simptomai – migrena, lėtinė sloga, šleikštulys pavalgius, širdies sutrikimai, pilvo skausmas, darbingumo bei apetito sumažėjimas, blogas burnos ir kūno kvapas, gleivių kaupimasis kvėpavimo sistemoje, tuštinimasis per valandą nuo pavalgymo, ir kt.
„Jei norime išvengti ligų, visų pirma, turime pasirūpinti, kad mūsų žarnynas nebūtų užterštas ir netrūktų gerųjų bakterijų. Kad jos daugintųsi, rekomenduojama valgyti ląstelienos turinčių daržovių ir vaisių: obuolių, riešutų, kalafiorų, petražolių, brokolių, artišokų, pomidorų, burokėlių, lęšių“, – vardijo pašnekovė.
Įdomus faktas: sveikų bakterijų (mikrobiomo) turėtume turėti tiek, kiek sveria mūsų smegenys. Su netinkamu mikrobiomu siejama iki 90 proc ligų. Sveikos žarnyno bakterijos sudaro 85 – 90 proc. visų bakterijų. Jos ne tik dalyvauja virškinime, bet ir stiprina imunitetą, gamina B, K grupių vitaminus, reguliuoja cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Taip pat gamina amino, trumpos grandinės riebalų rūgštis, neuromediatorius (antidepresantus), vandenilio peroksidą, antioksidantus, ir kt. Mikrobiomai įtaką gali daryti: stresas, mityba, fizinis aktyvumas, daugelis vaistų (antibiotikai, kontraceptikai, chemoterapija, nesteroidiniai priešuždegiminiai, antipsichotiniai vaistai, statinai, rūgščių blokatoriai, ir kt.).
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko, žmogaus kūne nuolatos gyvena ir pavojingi žmogaus sveikatai virusai ar bakterijos. Maždaug 15 proc. iš visų mūsų kūne esančių mikroorganizmų yra priešiški. Jie dažniausiai nekelia pavojaus, tačiau pasirodo, kai, pavyzdžiui, peršąlame: nusilpęs organizmas kovoja su stipresniu užkratu ir nebesusitvarko su jo kūne esančiais virusais. Po gydymo antibiotikais mikrobioma pati savaime natūraliai atsikuria, tačiau jai atsistatyti gali padėti fermentuotas maistas – rauginti agurkai, kopūstai ar raugintas pienas. Itin svarbu pasirūpinti pilnaverte mityba ir vitaminais, kurie padės užkirsti kelią įvairioms ligoms.
Vitaminai imunitetui ir produktai, kuriuose galime juos rasti
Rimantas Stukas atkreipia dėmesį, kad nors visiems gerai žinomas medaus, imbiero, česnako ir citrinos derinys yra puikus, tai – tik vienas iš galimų variantų, kuriuos mums padovanojo gamta. „Mūsų imuninei sistemai ypač didelį poveikį daro vitaminas C. Jo mes galime rasti įvairiuose produktuose, tačiau daugiausiai – citrusiniuose vaisiuose ir raugintuose kopūstuose.
„Prieš 20-30 metų šio vitamino žmonės gaudavo valgydami karštas bulves, dabar jų vartojimas sumažėjo, o ir apdorojamos jos įvairiai: kepamos riebaluose, valgomos šaltos. Deja, didžiausia jų nauda – būtent šviežių, virtų ir karštų“, – patarė R. Stukas.
Asta Keturkienė patarė pasigaminti pušų spyglių ištraukos. Tereikia su vandeniu sumalti pušų spyglius, nukošti, pridėti medaus ir gerti.
„Mūsų sveikatai labai svarbūs ir vitaminai A, D, E. Antioksidanto, vitamino E rasime migdoluose, žemės ir lazdyno riešutuose, saulėgrąžų sėklose, špinatuose, brokoliuose, vitamino D – piene, pomidorų sultyse, grūdiniuose produktuose, vitamino A – spalvotose daržovėse: morkose, saldžiosiose bulvėse, moliūge“, – sakė A. Keturkienė.
Nepamirškite pasirūpinti ir svarbiausių mikroelementų – folio rūgšties, geležies, seleno, cinko atsargomis. Šių, mūsų organizmui svarbių medžiagų rasime žirniuose, duonoje, ryžiuose, salotose, česnakuose, brokoliuose, brazilinėse bertoletijose, jogurte, ankštiniuose produktuose.
Kaip vieną naudingiausių gėrimų, R. Stukas išskiria žaliąją arbatą, turinčią daug biologiškai vertingų medžiagų, padedančių stiprinti imuninę sistemą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad norint rezultato, ją gurkšnoti vertėtų kiekvieną dieną.
Kaip įprastą košę paversti vitaminų bomba?
Profesorius R. Stukas pažymi, kad gerųjų bakterijų gyvybingumui užtikrinti ypač svarbios skaidulinės medžiagos. Jų yra daržovėse, raugintuose kopūstuose, šviežiose morkose, ropėse, burokuose, kruopų košėje, kurią, beje, galime pasigaminti taip, kad gautume daug naudingų vitaminų ir mineralų.
„Grikių, avižų, ryžių košę reikėtų gardinti šaukštu sėklų ir šaukštu riešutų. Taip padidės košės biologinė vertė. Visos sėklos yra naudingos – moliūgų, sezamų, saulėgrąžų, nes kiekviena iš jų turi savo sudėtyje skirtingų savybių. Dar vienas variantas – į košę įsidėti pjaustytų džiovintų slyvų, razinų. Valgydami tokius pusryčius gausime ir skaidulų, ir kalio. Kiekvieną savaitės dieną galime gaminti vis skirtingą košę – ir neatsibos, ir sveikai maitinsimės“ – patarė R. Stukas.
Sėklos ir riešutai paįvairins patiekalų skonį ir padidins vertę
Asta Keturkienė patarė prisiminti sėklas ir riešutus. Štai migdolų riešutuose yra ne tik gausu baltymų, bet ir kalcio, vitamino E. Brazilinėse bertoletijose – seleno, anakardžių riešutuose - geležies, žemės riešutuose – kalio, folio rūgšties, makadamijų riešutuose – tiamino, B grupės vitaminų, magnio, graikiniuose riešutuose – aminorūgščių, baltymo lecitino, kuris gerina smegenų veiklą.
Sėklos pasižymi anaboliniu poveikiu, puikiai tinka sportuojantiems bei tiems, kuriems trūksta jėgų, yra išsekę. Jei norite puikiai jaustis ir aktyvuoti žarnyno veiklą, mitybos specialistė ragina pasigaminti sėklų mišinį iš saulėgrąžų, sezamo, linų sėmenų, kanapių, moliūgų sėklų. Tokį mišinį galima berti tiek ant salotų, tiek ant troškinių ar gardinti košes, kokteilius.
Imuninę sistemą stiprins, energijos suteiks šis mišinys: prireiks 6 dalių ciberžolės, 3 dalių kumino, 3 dalių kalendros, 6 dalių pankolio, sauso imbiero miltelių, juodųjų pipirų, ketvirčio šaukštelio cinamono. Mišinį laikyti sandariame inde, berti į bet kokius nesaldžius patiekalus.