Žuvis – turtingas maisto produktas, kurio valgome per mažai
Artėjant gražiausios žiemos šventėms, daugelis dažniau prisimena žuvies patiekalus. Dietistė atkreipia dėmesį į tai, kad žuvis pasižymi daugybe naudingų savybių, reikalingų gerai žmogaus sveikatai palaikyti.
„Žuvyje gausu lengvai pasisavinamų baltymų, mums būtinų omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų, tokių kaip D ir B2. Žuvyje gausu kalcio ir fosforo, ji puikus mineralų, tokių kaip geležis, cinkas, jodas, magnis ir kalis, šaltinis“, – naudingas žuvies savybes vardija V. Kurpienė.
Nors žuvis yra gausybės naudingų medžiagų šaltinis, Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimai rodo, kad jos suvartojame per mažai, o kur kas dažniau renkamės mėsą.
„Amerikos širdies asociacija rekomenduoja valgyti žuvį bent du kartus per savaitę. Tik reikėtų rinktis natūralią žuvį, o ne jos gaminius“, – pabrėžia V. Kurpienė.
Penkios klaidos gali neatitaisomai sugadinti žuvį: ką įsidėmėti?
1. Kepame ją dideliame riebalų kiekyje.
2. Paskandiname grietinėlės ar bešamelio padaže.
3. Prieš kepdami žuvį riebaluose, ją dar apvoliojame miltų ar džiūvėsėlių plakinyje su kiaušiniu. Toks „rūbas“ kepant sugeria daugybę menkaverčių riebalų ir visa žuvis tampa vieno skonio.
3. Kepame per ilgai arba per aukštoje temperatūroje – žuvis būna perkepta ir išdžiūvusi, kieta, tuomet norisi padažo ar net manome, kad nemėgstame žuvies.
4. Atšildome šaldytą žuvį ir dar kartą ją užšaldome – taip sugadinamas vertingas baltymas, nes namie negalime taip greitai užšaldyti, kaip tai įmanoma pramoniniu būdu, be to, žuvis išsausėja, tampa sprangi.
5. Šaldytą žuvį atšildome kambario temperatūroje, kai tai daryti reiktų šaldytuve. Visi žinome, kad greičiau atšildysime kambario temperatūroje, tačiau šaldytuve atšildyta žuvis tikrai nenuvils savo skonio ir tekstūros privalumais. Paprasčiausia produktą palikti šaldytuve tiesiog per naktį. Išimtis, jei žuvis labai kokybiška, tai net ir kambario temperatūroje atšildžius ji išliks sultinga ir skani.
O kad žuvis ant jūsų šventinio stalo būtų ir skani, ir sveika, V. Kurpienė dalinasi keturiais receptais, kurie taps tikromis šventės žvaigždėmis.
Reikės:
1 vnt karpio vidutinio
1 vnt cukinijos nedidelės, jaunos
1 vnt morkos
1 vnt svogūno
alyvuogių aliejaus ypač tyro
persilado prieskonių pagal skonį
česnako miltelių
Paruošimas:
1. Karpį išdarinėjame, nuplauname ir nusausiname.
2. Pirmiausiai su aliejumi pakepiname svogūną, kol pagels. Tuomet kartu sudedame morką ir cukiniją. Daržoves kepame kol vos pakeis spalvą, bet nesuminkštės.
3. Daržovėmis įdarome karpį, pabarstome česnako milteliais bei persilado prieskonių mišiniu.
4. Pašauname įdarytą žuvį į įkaitintą orkaitę ir kepame +170 C temperatūroje. Šis keptas 45 minutes, tačiau kepimo trukmė priklauso nuo žuvies dydžio ir orkaitės gerumo.
Salotoms reikės:
2 silkės filė (Matjes)
50 g burokėlio
30 g avokado
žalumynų pagal skonį
Jogurto padažui reikės:
3 v. š. graikiško jogurto natūralaus
0,5 v. š. citrinos sulčių
druskos pagal skonį
Paruošimas:
1. Pasidarome jogurto padažą: visus ingredientus, kurie skirti padažui, sumaišome tarpusavyje.
2. Silkę, burokėlius, avokadą pjaustome kubeliais.
3. Į indelius dedame sluoksniais ingredientus, užpilame jogurtiniu padažu, puošiame mėgstamais žalumynais. Skanaus.
Reikės:
2 silkės Matjes file, jei naudosite paprastą silkę – mažiau
2 burokėlių vidutinio dydžio
1 bulvės labai didelės
1 v. š. grūdėtų garstyčių
0,5 v. š. medaus
0,5 a. š. lydyto sviesto arba ypač tyro alyvuogių aliejaus
kmynų pagal skonį
druskos pagal skonį
juodųjų pipirų maltų, pagal skonį
citrinos sulčių šviežiai spaustų, pagal skonį
kalendros arba krapų /petražolių, pagal skonį
Paruošimas:
1. Bulvę nuplauname šepetėliu ir supjaustome piršto storio riekelėmis, dedame į karščiui atsparų indą su dangčiu.
2. Pašlakstome riebalais ir pabarstome kmynais.
3. Pašauname į +170oC laipsnių orkaitę. Kepame kol bulvės gražiai apskrunda, bet neperkepa.
4. Orkaitėje kepame ir neluptus burokėlius. Burokėliai turi likti traškūs. Šį kartą kepėme tiek pat laiko kaip ir bulves – apie 20 minučių.
5. Iškepus vos atvėsiname ir nulupame.
6. Sudedame supjaustytus burokėlius į virtuvinį kombainą su medumi, šviežiai spaustomis citrinos sultimis, garstyčiomis, druska, pipirais ir „pulse“ funkcija susmulkiname į mažus kubelius.
7. Ant iškepusių bulvių klojame susmulkintus burokėlius.
8. Ant viršaus – silkės gabaliukas, o į jos įpjautą „kišenėlę“ įdedame smulkintą kalendrą. Vietoje jos galite dėti krapus, petražoles arba smulkintus svogūnus.
Reikės:
200 g amūro filė
200 g pomidorų, nedidelių, 2 vnt
100 g morkų 1 vidutinė
100 g burokėlių šviežių
50 g saliero lapkočio
½ svogūno
6 petražolių kotelių, jie labai vertingi ir turi ne mažiau medžiagų, nei lapeliai
2 lauro lapų
½ a. š. druskos
pipirų grūdelių
Garnyrui reikės:
200 g žiedinio kopūsto kalafioro
50 g lapinio kopūsto kale – vienas lapas ar du nedideli
1 a. š. kokosų aliejaus, nerafinuoto
3 g persilado prieskonių, juose jau yra druskos, todėl papildomai neberiame. Kiekį galime reguliuoti pagal jūsų asmeninį skonį
Paruošimas:
1. Į puodą dedame sultiniui skirtus ir stambiai susmulkintus produktus: morką, svogūną, saliero kotą, petražolių kotelius, pomidorus, lauro lapelius, pipirų grūdelius ir druską. Burokėlį susmulkiname labiau, kad „paleistų“ savo sultis ir vanduo nusidažytų.
2. Užpilame vandeniu, kad apsemtų ir dar liktų vietos žuviai įdėti. Verdame apie 15 minučių, kad vanduo prisigertų daržovių skonio.
3. Sudedame amūro gabalėlius ir užverdame, sumažiname kaitrą, kad vos vos burbuliuotų ir verdame 5 minutes.
4. Puodą nukeliame nuo kaitros ir paliekame žuvį karštame sultinyje dar 5 minutėms, kol gaminame garnyrą.
5. Garnyrui burokine tarka susmulkiname kalafiorą.
6. Lapinį kopūstą nuskabome nuo kotelių ir susmulkiname peiliu.
7. Gaminame kalafioro ryžius: vidutiniškai įkaitintoje keptuvėje ištirpiname kokosų aliejaus, suberiame smulkintas daržoves ir įpilame šiek tiek karšto vandens, kad nesviltų.
8. Lengvai pakepiname žiedinį bei lapinį kopūstą, pamažu maišydami. Daržovės turi išlikti traškios. Užberiame persilado prieskonių.
9. Į lėkštę sudedame kalafioro ryžius ir ant viršaus dedame žuvies gabalėlį.
Žvilgsnis į pirkėjų krepšelius: kokią žuvį renkasi dažniausiai?
Paklaustas, kokias žuvis dažniausiai renkasi lietuviai artėjant šventėms, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas išskiria, kad gruodžio karalius – šviežias vaivorykštinis upėtakis, kuris ištrauktas iš orkaitės dažnuose namuose tampa pagrindiniu Kūčių stalo akcentu. Taip pat populiarios jūrinės lydekos, karpiai, lašišos, strimėlės.
Nors dažniausiai perkamos gerai pažįstamos žuvys, tačiau lietuviai noriai naudojasi galimybe išbandyti ir alternatyvas joms: perka tilapijas, alpines šalvis, šamus, pangasijas, doradas, plekšnes ir kt.
Jis pažymi, kad silkė – toli gražu ne tik Kūčių patiekalas. M. Tilmantas pastebi, kad pirkėjų pamėgta naminė sluoksniuota silkių ir burokėlių mišrainė nuo lentynų graibstoma ir vasarą, taip pat jie dažnai renkasi įvairias silkės variacijas su grybais.
„Ryškų šaldytos žuvies paklausos ūgtelėjimą stebėjome 2021-ųjų pradžioje, kai visose „Maxima“ parduotuvėse atsisakėme gyvos žuvies akvariumų. Visgi lietuviai labiausiai mėgsta šviežią žuvį: gruodžio mėnesiais parduodame apie 1 mln. kg šaldytos žuvies, tuo tarpu šviežios – beveik 30 kartų daugiau. Džiaugiamės, kad dauguma šviežių žuvų „Maximoje“ yra užaugintos Lietuvoje. Pirkėjai vertina, kad žuvis prieš patekimą į parduotuvę nebuvo užšaldyta, yra išties šviežia ir kokybiška“, – sako M. Tilmantas.
Jo teigimu, lietuvių maisto racione taip pat atsiranda vis įvairesnių jūrų gėrybių, nes nuolat plečiamas asortimentas leidžia išmėginti vis naujų produktų: midijų, skraidkalmarių, Klarko vėžių, peilenių, aštuonkojų, šukučių.
„Žinoma, populiarumu niekas negali aplenkti krevečių, kurių paklausa nuo 2019-ųjų yra išaugusi net 60 proc. Pardavimų statistika patvirtina, kad jos tampa ir šventinio stalo delikatesu: gruodį krevečių nuperkama beveik dvigubai daugiau nei kitais mėnesiais. Stebime, kad po pandemijos vėl skubantys arba ilgai triūsti virtuvėje tiesiog nebenorintys lankytojai dažniau ieško jau pagamintų žuvies patiekalų arba produktų, kuriems paruošti nereikia daug laiko“, – sako M. Tilmantas.