Pirmas signalas – pavalgius užtemdavo akyse ir apimdavo didžiulis nuovargis
55–erių Joana prisimena, kad diabetas jos gyvenime atsirado prieš 15 metų, tačiau šia diagnoze ji rimtai susirūpino vos prieš pusmetį. Anot jos, anuomet, kai gliukozės kiekio kraujyje tyrimai rodė 6–7 mmol/l, jos gydytoja į problemą taip pat žiūrėjusi pro pirštus.
Moteris tęsia, kad pirmuoju ligos signalu tapo didžiulis nuovargis, kurį ji jautė po dviejų vėlesniųjų gimdymų. Pavalgius aptemdavo akyse ir ji taip nusilpdavo, kad turėdavo pusvalandžiui prigulti.
„Žingsnis po žingsnio, cukraus tyrimai pasiekė 8–9 mmol/l ir man pasakė – diabetas. Pasakė matuotis cukrų, davė rekomendacijų knygelę, o aš, tiesą sakant, nieko sąžiningai ten nedariau. Gyvenau, kaip gyvenau. Vėliau pastebėjau, kad organizmui tikrai negerai, nes kankino didžiulis nuovargis, troškulys, dažnai ėjau į tualetą. Kai pasitikrinau cukrų prieš metus, jis buvo pakilęs iki 15 mmol/l. Tai gavau velnių nuo gydytojos – sako, arba tu kažką daraisi, arba visai bus prasti popieriai“, – sako Joana.
Išgelbėjo cukrų matuojantis laikrodis, mitybos pokyčiai ir vaikščiojimas
Taigi, prireikė daugybės metų, kol Joana nusprendė susiimti. Taisyklinga gyvensena sergant cukriniu diabetu jai iki tol atrodė lyg tamsus miškas, kol studijuojanti dukra nepatarė pasidomėti prancūzų biochemike Jessie Inchauspe, tyrimų ir knygų apie diabetą autore, iš kurios sėmėsi žinių, kaip teisingai maitintis.
Sergant diabetu, bulvės Joanai tapo didžiausiu nuodu – suvalgius vos vieną cepeliną, cukraus lygis gali pakilti iki 20 mmol/l. Moteris prisipažįsta, kad labiausiai iš visų produktų, kurių teko atsisakyti, būtent bulvių ji labiausiai ir ilgisi, nes gyvendama kaime jas mėgo valgyti kone kasdien. Be to, teko atsisakyti duonos, išskyrus pilno grūdo, ir ryžių.
„Pagrinde tinka daržovės, kiaušiniai, žuvis ir mėsa. Didžiausias diabetiko draugas, sakyčiau, yra kopūstas – kai jį valgau, žinau, kad mano cukrus bus tobulas. Taip pat tinka uogos, pavyzdžiui, šilauogės, o slyvų, apelsinų ir mangų valgyti nebegaliu. Cukraus matuoklis yra ir stebuklas, ir rykštė, nes kai jo nenešioju, jaučiu, kad labiau atsipalaiduoju, dažniau kokį saldainį pagriebiu“, – pastebi Joana.
Moteris džiaugiasi, kad pandemijos metu išsiugdė sveiką įprotį kasdien nueiti po 10 kilometrų. Anot jos, fizinis aktyvumas po kiekvieno valgio padeda palaikyti geresnį cukraus lygį. Nors šiandien į diabetą moteris nebežiūri pro pirštus, ji pažįsta ne vieną žmogų, kuris į šią ligą nekreipia dėmesio, o tai – labai pavojinga.
„Aš labai bijau diabeto. Savo giminėje mačiau du žmones, kurie baigė gyvenimą su nupjautomis kojomis. Kiti sako, kad dabar taip neatsitinka – kaip tai ne, jeigu vienam prieš 5 metus tai nutiko. Jei būtų anksčiau susirūpinęs, būtų ilgiau gyvenęs. Būna ir dar viena baisi komplikacija – diabetikai apanka. Sako, „aš jau beveik nieko nematau“. Diabetikų gyvenimas trumpesnis ir ne toks kokybiškas. Tai labai klastinga liga“, – įspėja Joana.
Sergančiųjų cukriniu diabetu vis daugėja: kas tai lemia?
Nustatyta, kad 2021 m. diabetu sirgo 537 mln. žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius gali siekti 643 mln., o iki 2045 m. – 783 mln. sergančiųjų cukriniu diabetu. Be to, 2021 m. 541 mln. žmonių nustatyti gliukozės tolerancijos sutrikimai, kurie ateityje gali sąlygoti cukrinio diabeto ligos atsiradimą.
„Didėjantį sergamumą cukriniu diabetu lemia daugelis faktorių. Pirmiausiai – senstanti visuomenė. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė jam sirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Taip pat ir medicinos pasiekimai, kurie lemia greitesnę diabeto diagnostiką, geresnį diabeto gydymą. Todėl sergantieji cukriniu diabetu ilgus metus, kontroliuodami gliukozės kiekį kraujyje, gali išlikti aktyviais ir darbingais. Tačiau svarbiausia sergančiųjų diabetu skaičiaus didėjimo priežastis – nesveikas gyvenimo būdas – tai neracionali mityba, fizinio aktyvumo stoka ir nuolat patiriamas stresas“, – pagrindines augančio sergamumo cukriniu diabetu priežastis įvardija M. Kuskienė.
Jei giminaičiai serga cukriniu diabetu, tikimybė susirgti ir patiems – didesnė
„1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems žmonėms. Jo atsiradimas susijęs su paveldimumu, autoimuniniais organizmo sutrikimais. 2 tipo cukriniu diabetu dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys ir jiems ligos priežastimi įvardijamas nesveikas gyvenimo būdas ar gretutinės, insulino gamybą ar pasisavinimą lemiančios ligos“, – išskiria M. Kuskienė.
Anot lektorės, būtina paminėti ir nėščiųjų – gestacinį diabetą, kuris nustatomas, kai nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių sutrinka insulino išsiskyrimas bei insulinui jautrių receptorių veikla.
„Gestacinis diabetas Lietuvoje nustatomas 1,5 proc. nėščiųjų, dažniausiai nuo 20–24 nėštumo savaitės. Tikimybė susirgti gestaciniu diabetu didesnė vyresnėms nei 25 metų amžiaus, nutukusioms, kiaušidžių policistozę turinčioms moterims. Gestacinio diabeto riziką didina jei ankstesnių nėštumų metu buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas ar gimė sunkesnis nei 4 kilogramų vaikas“, – rizikos faktorius įvardija ji.
Ligą išduoda ankstyvieji simptomai: diagnozė lemia kardinalius gyvensenos pokyčius
M. Kuskienės teigimu, pirmieji cukrinio diabeto požymiai pasireiškia priklausomai nuo ligos tipo.
„Susirgus 2 tipo cukriniu diabetu, liga ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl gali praeiti ne vieni metai, kol ji bus diagnozuota. 2 tipo cukriniam diabetui progresuojant atsiranda panašūs simptomai, kaip sergant 1 tipo cukriniu diabetu, taip pat stebimas galūnių šalimas, nutirpimas ir dilgčiojimas, regos sutrikimai, dažnos ir sunkiai gydomos infekcinės ligos, negyjančios žaizdos“, – teigia lektorė.
Anot jos, pajutus šiuos simptomus, ypač jei šeimoje buvo nustatyti cukrinio diabeto atvejų, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskyręs diagnostinius tyrimus galės nustatyti cukrinio diabeto ligą. Paminėtini ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai, kurių metu, net ir nejaučiant cukriniam diabetui būdingų simptomų, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.
„Tinkamai kontroliuojant savo ligą, keičiant gyvenimo būdą, mažėja cukrinio diabeto nulemtų komplikacijų išsivystymo tikimybė ar sulėtinamas jų progresavimas. Gera angliavandenių kontrolė leidžia užtikrinti, kad sergančiojo diabetu gyvenimas beveik nesiskirtų nuo sveiko žmogaus. Tačiau sergantysis cukriniu diabetu turi išmokti gyventi su šia liga harmoningai derinant tris veiksnius: tinkamą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir, jei reikia, gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą“, – sako M. Kuskienė.
„Sveika ir subalansuota mityba yra vienas iš esminių veiksnių, padedančių sėkmingai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir palengvinti cukrinio diabeto eigą. Sergantiesiems cukriniu diabetu rekomenduojama pilnavertė, subalansuota mityba, todėl ir draudžiamų produktų nėra. Pagrindinė mitybos taisyklė – užtikrinamas santykis tarp suvartoto maisto ir išeikvotos energijos. Kiek energijos gaunama su maistu, tiek pat jos būtina išeikvoti fizinio aktyvumo metu“, – teigia M. Kuskienė.
Lektorė įspėja, kad sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama atsisakyti alkoholio, nes jis didina vienos iš diabeto komplikacijų – hipoglikemijos riziką. Anot jos, pavartojusio alkoholio ir hipoglikemiją patiriančio asmens savijauta yra panaši, todėl yra didelė tikimybė laiku nepastebėti sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje.
„Susirgus cukriniu diabetu svarbu bendradarbiauti su medikų komanda – šeimos gydytoju, gydytoju endokrinologu, bendruomenės slaugytoju, slaugytoju diabetologu bei dietologu. Laiku ir tinkamai paskirtas gydymas, nuolatinė gliukozės kiekio kontrolė kraujyje bei specialistų konsultacijos svarbi cukriniu diabeto kontrolės dalis. Specialistai konsultacijų metu išmokys, kaip tinkamai matuoti gliukozės kiekį kraujyje, kaip pasirinkti naudingiausius maisto produktus, kokie ligos simptomai rodo ligos paūmėjimą. Laikantis jų rekomendacijų galima išvengti cukrinio diabeto komplikacijų, išlikti aktyviems ir darbingiems“, – pabrėžia M. Kuskienė.
Ignoruoti diagnozę pavojinga: kyla sunkių komplikacijų rizika
„Viena sunkiausių ūminių cukrinio diabeto komplikacijų – diabetinė koma, kuri ištinka, kai organizmui trūksta insulino, kai ligonis laiku nesusileidžia insulino, riebiai pavalgo, suserga kita sunkia liga ir todėl, sutrikus riebalų apykaitai, kaupiasi nuodingi tarpiniai produktai – acetoninės medžiagos. Hipoglikeminės komos metu atsiranda silpnumas, krečia šaltis, ligonis tampa irzlus, vėliau netenka sąmonės, gali prasidėti traukuliai.
1 tipo cukriniam diabetui būdinga dar viena komplikacija – diabetinė ketoacidozė. Apie 16 proc. ligonių, kilus šiai komplikacijai, miršta. Prie rizikos veiksnių priskiriama nepakankama insulino dozė, įtampa, chirurginės procedūros, traumos, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, nėštumas ir gretutinės ligos“, – mirtimi galinčias pasibaigti komplikacijas išskiria M. Kuskienė.
Esama ir daugiau cukrinio diabeto komplikacijų, kurios ilgainiui gali būti rimtų organizmo pažeidimų ir negalios priežastimi. Viena jų yra hiperglikemija – padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, siekianti daugiau nei 7 mmol/l. Sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinė hiperglikemija, net ir nedaug padidėjus gliukozės koncentracijai kraujyje, per kelerius metus gali sukelti organų ir jų sistemų veiklos sutrikimus, tarp jų – inkstų, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus.
Tarp galimų komplikacijų yra ir diabetinė retinopatija – asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, išsivysto regos sutrikimų dėl nepakankamos kraujotakos akių kraujagyslėmis, dėl to sukeltos kapiliarų deformacijos ir iš kapiliarų išsiskyrusių medžiagų sukeltos anoksemijos (deguonies trūkumo). Apie 85 proc. sergančių cukriniu diabetu diagnozuota diabetinė retinopatija, iš jų apie 5 proc. apanka.
Taip pat galima ir diabetinės neuropatijos komplikacija – tai periferinės nervų sistemos pažeidimas, kuris atsiranda sergant cukriniu diabetu. Kaip aiškina M. Kuskienė, didelis, nekontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia nervines galūnėles, labiausiai – kojose ir rankose. Priklausomai nuo pažeistų nervų, simptomai gali varijuoti nuo skausmo, jutimo sutrikimų galūnėse iki virškinimo, šlapimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo ar progresavimo.
„Siekiant išvengti cukrinio diabeto komplikacijų, būtina gerinti jo diagnostiką, kad liga būtų nustatoma kuo anksčiau, dar nesukėlusi anksčiau minėtų komplikacijų. O diagnozavus cukrinį diabetą būtina keisti mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo įpročius, laikytis medikų rekomendacijų dėl medikamentinio gydymo. Tai padės normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę“, – pabrėžia M. Kuskienė.